Artėjant Seimo rinkimams 15min tęsia interviu su didžiausių politinių partijų ar jų rinkiminių sąrašų lyderiais.
Šįkart – pokalbis su V.Čmilyte-Nielsen. Pirmąją interviu su ja dalį rasite čia.
„Viskas bus taip, kaip pasakysime“
– Baigiasi ši Seimo kadencija. Kiek toli, kaip ir kur dabar esame dėl valdančiųjų sprendimų po šių ketverių metų?
– Aš gal paminėčiau kelias svarbiausias, mano galva, sritis, kuriose aš matau, deja, ne progresą, o regresą.
Tai, visų pirma, yra išbalansavimas tokių esminių institucijų, kurios yra labai svarbios mūsų valstybės sąrangai ir stabilumui.
Tai aš, visų pirma, turiu galvoje, žinoma, Konstitucinį Teismą, kurio situacija yra išvis beprecedentė. Mes turime labai nestabilią sudėtį, mes turime nepatvirtintų teisėjų labai daug.
Ir ta tendencija, jei paimtum vieną kažkokią sritį, galėtum manyti, kad tai yra atsitiktinumas ar galbūt kažkokios aplinkybės taip susiklostė.
Bet šitas svarbių institucijų toks destabilizavimas, man rodos, eina kaip raudona linija, gija nuo pat šios kadencijos pradžios.
Mes turime daug laikinai einančių pareigas pareigūnų ar tiesiog netgi postų, kaip pavyzdžiui, Muitinės departamento vadovo, kur nėra nuolatinio žmogaus jau, berods, keleri metai.
Mes turime daug laikinai einančių pareigas pareigūnų ar tiesiog netgi postų, pavyzdžiui, Muitinės departamento vadovo, kur nėra nuolatinio žmogaus jau, berods, keleri metai.
Ir daug tokių pavyzdžių, kurie ir parodo, jog arba trūksta gebėjimų kažkaip planuoti, žvelgti į priekį, toliau, o – gal netgi greičiau – buvo šiuos ketverius metus toks jausmas, kad, štai, valdantieji atėjo – mes dabar valdysime, viskas bus taip, kaip mes pasakysime. Tas vieno, kelių žmonių diktatas labai jautėsi.
– Opozicijos priedermė kritikuoti valdančiuosius. Sakykite, už ką juos galėtumėte pagirti?
– Pagirti aš galėčiau už tai, kad, nepaisant to, jog mes, liberalai, skeptiškai vertinome universalią vaiko pinigų išmoką, akivaizdu, kad skurdžiausiai gyvenančioms šeimoms tai yra didelė paskata ir padeda išlipti iš to absoliutaus skurdo.
Ta priemonė, nors ir brangi, nors ir netaikli, bet tai yra reali pagalba skurdžiausiai gyvenantiems.
Mes Lietuvoje turime problemą, kad, lyginant su kaimyninėmis šalimis, Europos Sąjungos vidurkiu, labai daug vienišų šeimų, vienišų tėvų, kurie augina vaikus. Ir jie, žinoma, patiria didžiulę skurdo riziką.
Tai tie vaiko pinigai, aš sakyčiau, yra, kaip ir valdantieji dažnai mini, kaip vienas iš jų esminių pasiekimų. Aš manau, kad reikia šitoje vietoje paminėti, kad tikrai tai yra reali pagalba daugeliui sudėtingoje situacijoje esančių šeimų.
Aš manau, kad reikia šitoje vietoje paminėti, kad tikrai tai yra reali pagalba daugeliui sudėtingoje situacijoje esančių šeimų.
Smūgis partijai
– Prieš 2016 metų Seimo rinkimus jūsų partijos perspektyvos atrodė labai šviesios. Bet tų metų gegužę, kaip įtariama, paėmęs 106 tūkstančių eurų kyšį alkoholio butelio dėžutėje buvo sulaikytas tuometis jūsų partijos lyderis, prasidėjo vadinamoji politinės korupcijos byla. Ir tos istorijos šleifas tebesitęsia, velkasi paskui jūsų partiją.
Ar jau susitaikėte su tuo, kad nepavyks jums iki galo išbalinti partinio munduro dėl šios istorijos?
– Aš tikrai nesakyčiau, kad ar aš asmeniškai, ar mes kaip partija esame susitaikę su tokia situacija. Galbūt atvirkščiai.
Taip, 2016 metais, žinoma, visa ta istorija buvo didžiulis smūgis ir labai daug kas laidojo partiją, requiem Liberalų sąjūdžiui rašė ir panašiai.
Aš manau, kad šitie ketveri metai įrodė kaip tik vieną esminį dalyką – ši organizacija yra labai gyvybinga. Čia netgi ne apie organizaciją, ne apie partiją eina kalba. Ji yra gyvybinga dėl to, kad joje yra žmonės, jungiami bendrų idėjų.
Dėl to, kad mes tikrai norėjome eiti kartu toliau, mes nenorėjome ieškoti kažkokių lengviausių kelių – tiesiog kurti naujas organizacijas, bėgti nuo galbūt kažkokių, mano manymu, nepagrįstų kaltinimų.
Tai, aš manau, šie ketveri metai parodė, kad toks mūsų sveikas užsispyrimas ir atsakomybės jausmas kažkuria prasme ir nugali.
Aš turiu pagrindo pakankamai optimistiškai žvelgti į ateitį. Ir esu labai dėkinga tiems kolegoms, bendražygiams, kurie priėmė sprendimą ne tik kad likti partijoje, bet, kaip ir pastarieji mėnesiai rodo, priima sprendimą jungtis prie mūsų iš naujo, grįžta po pertraukos ar, tarkime, jungiasi kaip savanoriai rinkimų kampanijai ir panašiai.
– Bet ši istorija jums kainavo ir dalies partijos narių netekimą. Ir gana ryškių – Remigijus Šimašius, Aušrinė Armonaitė, kurie įkūrė naują partiją. Pasitraukė ir kiti, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir panašiai.
Kaip šitą vertintumėte? Ne viskas čia taip gražu, net konkurentus įgijote rinkimuose – Laisvės partiją.
– Liberalai Lietuvoje turi tą tendenciją laikas nuo laiko skaldytis, jungtis ir visaip kaip mozaika dėliotis. Taip jau, matyt, yra.
Liberalai Lietuvoje turi tą tendenciją laikas nuo laiko skaldytis, jungtis ir visaip kaip mozaika dėliotis. Taip jau, matyt, yra.
Žinoma, Laisvės partija yra mūsų konkurentai. Bet jų galbūt siauresnis profilis – tiek geografiškai, tiek idėjiškai.
Ir šioje vietoje jų buvo sprendimas, aš manau, visgi ieškoti lengvesnio kelio. Mūsų buvo sprendimas likti prie to, kaip ir ėjome: tiesiog kartu, nesiblaškyti, nelakstyti. Aš manau, kad tai buvo teisingas sprendimas.
O, galų gale, rinkėjai ir šį rudenį, ir ateityje viską sudėlios ir parodys, kuo pasitiki.
– Ar palaikote ryšius, ar pabendraujate su buvusiu partijos lyderiu Eligijumi Masiuliu?
– Ne.
– Visiškai nežinote, ką jis veikia, kaip jam sekasi?
– Ne, nežinau. Tik tiek, kiek viešojoje erdvėje, žinoma, šmėsteli dėl akivaizdžių priežasčių. Teismo posėdžius mes sekame, domimės. Tai tik tiek.
V.Pranckietis „įsipaišo“
– Visuomenės nuomonės apklausose Liberalų sąjūdis bent jau kol kas balansuoja ant patekimo į Seimą ribos. Ar jūsų tai negąsdina? Kaip manote, kas smukdo pasitikėjimą partija?
– Ne, aš neturiu pagrindo manyti, kad yra blogi reitingai. Nes jei vertiname tuos žmones, kurie yra pasirengę dalyvauti rinkimuose, tai mes visiškai saugiai pereiname 5 procentų ribą.
Ir galbūt netgi, pagal naujausius reitingus, esame visai arti to 2016 metų rezultato, kuris buvo pakankamai solidus ir užtikrino mums neblogą atstovavimą Seime frakcijoje.
Kažkokio pagrindo nerimauti nematau. Tai vienas dalykas.
O kitas dalykas, žinoma, mano tikslas kaip partijos pirmininkės yra auginti partijos narių gretas. Išlikti atviriems ir tokiai partijai, kur, sakykime, nėra labai sudėtinga pakilti partinės karjeros laiptais – kaip kad, matyt, ir mano pavyzdys parodo.
Manau, kad mūsų atvirumas, mūsų kvietimas žmonėms jungtis bus priimtas, ir ateityje tikrai keliu tikslą, kad Liberalų sąjūdis augintų savo partijos narių gretas.
– O kaip planuojate jūsų partijai susiklostys Seimo rinkimai? Kiek Seimo narių mandatų ketinate gauti?
Jūsų draugai opozicijoje – konservatoriai – modeliuoja net tokį scenarijų, kad Liberalų sąjūdis po spalio mėnesio rinkimų gali apskritai dingti iš politinio žemėlapio bent jau tai kadencijai.
– Konservatoriai turi įvairių scenarijų, jei tikėtumėme vadinamaisiais slaptaisiais scenarijais. Man rodos, dauguma jų yra pakankamai optimistiškai vertinantys Liberalų sąjūdžio perspektyvas.
Bet, tiesą pasakius, kitų partijų scenarijai irgi yra tam tikras žaidimas – viešųjų ryšių žaidimas. Tą mes viską puikiai suprantame.
Manau, kad pakankamai realus rezultatas, kurio tikimės, kurio siekiame, tai mažų mažiausiai pakartoti 2016 metų rezultatą.
Na, o Seime, manau, kad turėtumėme turėti apie 15 Seimo narių, frakcijos narių. Gali būti optimistiniu atveju, žinoma, ir daugiau.
Na, o Seime, manau, kad turėtumėme turėti apie 15 Seimo narių, frakcijos narių. Gali būti optimistiniu atveju, žinoma, ir daugiau.
– Daug abejonių ir diskusijų tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikų sukėlė Liberalų sąjūdžio sprendimas trečiuoju numeriu rinkiminiame sąraše įrašyti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Buvusį „valstietį“ – ilgametį „valstietį“. Sakykite, kas tarp jūsų bendra?
Ar nemanote, kad į partijos sąrašą įrašydami ir dar taip aukštai iškeldami asmenį, atstovavusį visiškai ideologiškai priešingoms nei jūsiškės vertybėms, suklydote?
– Aš pirmiausia pataisysiu klausimą. Iš tikrųjų mes neįrašėme V.Pranckiečio – išreitingavo jį Liberalų sąjūdžio partijos nariai į tikrai labai aukštą trečią vietą.
Man tai jau yra įrodymas, kad sprendimas pakviesti V.Pranckietį kandidatuoti šiuose rinkimuose su Liberalų sąjūdžio vėliava buvo teisingas. Nes demokratiškame partijos reitingavime, kuriame, beje, nebuvo numatyta jokių įrankių partijos pirmininkui ar kažkam kitam pakoreguoti to sąrašo numerius, jis užėmė tikrai labai aukštą vietą.
Į šį klausimą, akivaizdu, daug kartų teko atsakyti pastarosiomis savaitėmis. Žinote, aš nežinau, koks yra Lietuvos politikoje liberalaus politiko, sakykime, aukso standartas, kas tai yra?
Liberalai yra labai skirtingi – tiek Lietuvoje, tiek ir, tarkime, Europos liberalai labai skirtingų pakraipų politikai. Ir, mano galva, liberalų politiką, visų pirma, išskiria iš kitų tai, kad tai yra gana plačių pažiūrų politikas.
Tai yra žmogus, nebijantis prisipažinti klydęs. Tai žmogus, kuriam rūpi laisvė, visų pirma, saviraiškos laisvė, demokratija. Ir, galų gale, tai yra žmogus, kuris nežaidžia, sakykime, tokiais žemiausiais instinktais, ar tai būtų rinkiminėje kampanijoje, ar šiaip politinėje veikloje.
Pagal šį standartą, V.Pranckietis man visiškai į jį „įsipaišo“.
Pagal šį standartą, V.Pranckietis man visiškai į jį „įsipaišo“.
– O kaip tas standartas likti Seimo pirmininku, kai neturi jokios politinės jėgos palaikymo, kai palieki didžiausią valdančiąją partiją, kuri tave į tą postą delegavo, bet vis tiek laikaisi įsikibęs vieno aukščiausių postų valstybėje?
– Tai priklauso nuo to, kaip traktuosi: ar įsikibęs laikaisi, ar, sakykime, atsisakai paklusti diktatui žmogaus, kuris turi tokių diktatoriškų polinkių.
Aš, matyt, būčiau kitaip pasielgusi toje situacijoje. Bet vėlgi tai yra kiekvieno politiko sprendimas ir, aš manau, šioje vietoje į tai reikėtų žiūrėti per prizmę to konflikto ir to spaudimo, kurį Seimo pirmininkas patyrė.
Penkios sritys
– Pakalbėkime apie jūsų partijos rinkimų programą. Kokie, jūsų akimis, yra svarbiausi, sakykime, trys akcentai?
– Aš pasirinksiu penkis – irgi gražus skaičius. Mes esame išskyrę kelias sritis, kurioms ypatingą dėmesį skyrėme.
Tai, aišku, visų pirma, yra ekonomika, kuriančio, savarankiško žmogaus galimybės šiandien Lietuvoje, kurios, akivaizdu, yra nelabai didelės.
Nes pasitikėjimo iš valstybės pusės, valdžios pusės būtent tokiais žmonėmis, taip pat – verslu, versliais žmonėmis yra labai nedaug.
Tai yra švietimo sritis, kuri labai svarbi. Šiandien mes turime kaip niekada unikalią galimybę pasinaudoti visais tais resursais, kurie kaip iš dangaus aukso lietus „nukrito“ ant mūsų, ir švietimo srityje tikrai pasiekti transformaciją.
Ten daug yra problemų – per visas jas aš dabar detaliai neisiu. Bet tikrai būtina tos galimybės neiššvaistyti, ateinantys 2–3 mėnesiai ir visi metai, kurie, matyt, bus po rinkimų, ir bus lemiami žvelgiant į ilgesnę perspektyvą – ne tik ketverių metų, ne tik vienos kadencijos.
Sveikatos apsauga. Žinoma, COVID-19 pandemija, pavasario įvykiai, pacientų nusiskundimai dėl trukdžių gauti paslaugas ir panašūs dalykai, jie apnuogino, labai aiškiai parodė, kiek problemų yra sveikatos priežiūroje. Tai, aš sakyčiau, sveikatos apsauga yra vienas iš trijų pagrindinių klausimų.
Po to, žinoma, yra žmogaus teisės. Mūsų požiūriu, pagarba žmogaus teisėms, pagarba žmonių įvairumui yra vakarietiškos, saugios valstybės pagrindas.
Ir aplinkosauga. Žalia Lietuva – ne „valstietiškai“ žalia, bet iš tikrųjų žalia Lietuva su ekonomika, kuri yra draugiška gamtai. Tai irgi yra mūsų vienas iš penkių prioritetų.
Žalia Lietuva – ne „valstietiškai“ žalia, bet iš tikrųjų žalia Lietuva su ekonomika, kuri yra draugiška gamtai.
– Kol kas, bent iš to, kas skelbiama jūsų interneto svetainėje, iš tos programos arba jos dalies matyti, kad, kaip būna dažnai partijoms problemiška su tuo susitvarkyti, ji šiek tiek deklaratyvi. Pavyzdžiui, kalbate apie tai, kad sieksite mažinti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčius, tačiau kartu nenurodote, kaip, pavyzdžiui, būtų kompensuojami biudžeto praradimai dėl to.
Kalbate apie tai, kad sieksite, jog pedagogų algos sudarytų 1,5 vidutinio darbo užmokesčio šalyje, didėtų medikų algos, bet vėl nenurodote konkrečių būdų – kaip, iš kur tie pinigai. Ką apie tai galėtumėte pasakyti?
– Na, ne visai taip. Nes, viena vertus, į trumpąją programą visų priemonių nesurašysi. Tai yra tai, kas dabar paskelbta, tai, ką jūs minite.
Bet, žinoma, kalbėdami apie mokesčių mažinimą ar apie jų sulyginimą, ar apie tų pačių per praėjusią krizę duotų pažadų, pavyzdžiui, kad PVM kils tik laikinai, ištesėjimą mes numatome.
Ir tai, jog turi būti sutvarkytas viešųjų pirkimų iš esmės monstras, kuris šiandien suryja labai daug resursų. Turi būti kur kas veiksmingiau traukiami pinigai iš šešėlio.
Ir tai, jog turi būti sutvarkytas viešųjų pirkimų iš esmės monstras, kuris šiandien suryja labai daug resursų. Turi būti kur kas veiksmingiau traukiami pinigai iš šešėlio.
Tos priemonės, taip, jos nėra kažkokios naujos, jos galbūt nėra revoliucingos. Šiandien politikoje bene nebeliko tokių greitų ir visiškai originalių naujų sprendimų. Jie, natūralu, kartojasi.
Bėda ta, kad šiandien netgi tai, kas jau yra išbandyta, išmėginta, kitose valstybėse sėkmingai pritaikyta – toje pačioje Estijoje, apie kurią mes taip dažnai kalbame kaip apie pavyzdį, nepavyksta mums Lietuvoje to padaryti. Ir iš dalies, manau, kad visgi dėl to, kad yra labai daug chaoso mūsų politikoje ir mažai strateginio planavimo, ėjimo tam tikra viena pasirinkta kryptimi. Šito tikrai trūksta.
– Minėjote, kad vienas jūsų rinkimų programos akcentų ir, be abejo, klausimas, svarbus liberalų ideologijoje, – žmogaus teisių klausimai. Kai kurie jų mūsų visuomenėje tebekelia labai dideles aistras, tarkime, tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimas. Ką jūs konkrečiai žadate šioje srityje?
– Konkrečiai 2017 metais aš drauge su kolegomis buvau lyčiai neutralios partnerystės iniciatorė. Tuo metu, pamenu, mums net nebuvo leista šito įstatymo pateikti.
Bet prie to įstatymo tikrai grįšime, nes, manau, kad valstybė turėtų leisti reglamentuoti ir tiesiog patogiai susitvarkyti gyvenimą visoms poroms, visiems vienas kitą mylintiems ir kartu gyvenantiems žmonėms.
Šioje vietoje tai tikrai nėra tuščia deklaracija, nes toje srityje daug dirbome.
Deja, šioje kadencijoje „pramušti“ tas sienas, kurios buvo pastatytos prieš visus iš esmės žmogaus teisių klausimus, buvo ne mūsų jėgoms.
– O tos pačios lyties asmenų santuoka – ar tai variantas, kurio jūs sieksite, ar vis tik laikotės tokios gana neutralios pozicijos ir kažkaip forsuoti šito klausimo nesirengiate?
– Aš tikrai pasisakau ir už santuoką. Tačiau man akivaizdu, kad diskusijos apie santuoką ar įvaikinimą Lietuvos kontekste yra pakankamai teorinės. Nes netgi partnerystė, kaip mes žinome, sulaukdavo čia, parlamente, labai mažo palaikymo.
Tai aš esu šalininkė to, kad tokie klausimai – ypač tie, kurie visuomenėje sukelia labai nevienareikšmiškas reakcijas, – turi būti sprendžiami palaipsniui, žingsnis po žingsnio.
Tai aš esu šalininkė to, kad tokie klausimai – ypač tie, kurie visuomenėje sukelia labai nevienareikšmiškas reakcijas, – turi būti sprendžiami palaipsniui, žingsnis po žingsnio.
Tikrai manau, kad partnerystės klausimas yra jau labai seniai pribrendęs. Čia reikėtų irgi pastebėti, kad mūsų Civiliniame kodekse partnerystė yra seniausiai numatyta, įvairiuose įstatymuose partnerystė skliausteliuose yra įrašyta. Ir, štai, to paskutinio žingsnio mes niekaip ir nežengiame.
Manau, kad tą reikės padaryti ir tą, žinoma, mūsų programoje mes irgi turime.
Su kuo norėtų į koaliciją
– Tradiciškai liberalai yra matomi konservatorių koalicijos partneriais. Ar įsivaizduotumėte savo partiją centro kairės koalicijoje, tarkime, su „valstiečiais“, socialdemokratais, galbūt – Viktoro Uspaskicho Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)?
– Aš manau, kad vertybiškai akivaizdu, kad centro dešinės koalicija Liberalų sąjūdžiui yra labiausiai tikėtina, labiausiai priimtina.
Bet vėlgi šioje vietoje sudėlioja viską rinkėjų verdiktas ir, manau, kad po rinkimų nakties mes žiūrėsime, kaip ir su kuo galime įgyvendinti savo programines nuostatas.
Taip, prioritetas yra pakankamai aiškus, bet vėlgi labai svarbu tai, kaip mes galime įgyvendinti tuos pažadus, su kuriais ateiname į šiuos rinkimus.
– Bet su labai, sakykime, konservatyviomis partijomis, tokiomis kaip „valstiečiai“, LLRA-KŠS, ar įsivaizduotumėte bendrą darbą? Jeigu kalbate apie tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, galbūt santuokas ir panašiai.
– Aš manau, kad atsakymas yra akivaizdus. Tai būtų labai sudėtinga, jei jos yra tokios, kokios buvo šioje kadencijoje.
– Kai kurių partijų kandidatai į premjerus jau yra žinomi. Pavyzdžiui, konservatoriai mato premjere Ingridą Šimonytę, socialdemokratai – Gintautą Palucką. Ar jūs save matote galima kandidate į premjeres ir galbūt galima premjere kitą kadenciją?
– Liberalų sąjūdis neieškos legionierių į premjero postą. Aš, kaip partijos pirmininkė ir sąrašo lyderė, natūralu, esu šiame sąraše pirma.
– Bet ar matytumėte save premjere, jeigu jūsų ambicijos nėra itin didelės pagal mandatų skaičių.
– Klausimą aš performuluočiau: ar aš matau Liberalų sąjūdį kaip šių rinkimų laimėtoją? Na, tai būtų labai malonus siurprizas. Tai galbūt aš taip ir atsakysiu.
– 2016 metais rinkimuose į Seimą kandidatavote Šiauliuose, konkrečiai – Aušros vienmandatėje rinkimų apygardoje. Per šiuos rinkimus keliatės į Vilnių, kandidatuosite Senamiesčio-Žvėryno vienmandatėje rinkimų apygardoje. Ar specialiai pasirinkote liberalams palankesnę vietą ir apygardą?
– Kažkuria prasme aš specialiai pasirinkau apygardą Vilniuje, nes manau, kad labai svarbu, kad Liberalų sąjūdžio kandidatai – žinomi, matomi kandidatai – kandidatuotų čia, sostinėje.
Visiškai jokios paslapties nėra, pažvelgus į mūsų vienmandatininkų sąrašą, jūs matysite, kad ir ilgametis mūsų pirmininkas, vienas iš lyderių Eugenijus Gentvilas taip pat kandidatuoja Vilniuje. Tai daro ne pirmą kartą, bet bent jau pastaraisiais metais, pastarosiomis kadencijomis to nedarė.
Toks mūsų sprendimas priimtas. Turint galvoje, kad Vilniuje praleidžiu, matyt, daugiau nei 50 procentų laiko, tai visiškai natūralus sprendimas.
– Bet ar nėra taip, kad jūs kaip partijos lyderė šiek tiek bijote nesėkmės? Anąsyk per rinkimus vienmandatėje likote trečia. Na, pralaimėjimas būtų skaudus smūgis jums, kaip partijos lyderei.
– Kad atvirkščiai – aš labai drąsiai žiūriu į galimą nepergalę vienmandatėje, nes pasirinkau „sudėtingą“ vienmandatę, kurioje yra ir kitų labai garbingų kandidatų.
Aš labai drąsiai žiūriu į galimą nepergalę vienmandatėje, nes pasirinkau „sudėtingą“ vienmandatę, kurioje yra ir kitų labai garbingų kandidatų.
Bet, manau, kad tai yra pats toks tiesiausias, garbingiausias dalykas kandidatuoti sostinėje, kandidatuoti vienoje iš centrinių apygardų. Vėlgi – nesislėpti, neieškoti kažkokios galbūt patogesnės, galbūt kažkokios, kur, sakykime, galima būtų kažkaip kitaip išsidėlioti. Tai, manau, kad sprendimas teisingas.
Mato poreikį vienytis
– Rinkimuose konkuruosite su kitomis liberaliomis ar taip save įvardijančiomis jėgomis. Pavyzdžiui, A.Armonaitės Laisvės partija, partija „Laisvė ir teisingumas“. Ar nebijote jų konkurencijos? Ir kuo skiriatės nuo tų liberalų?
– Mes nebūtumėme liberalai, jei bijotumėme konkurencijos. Konkurenciją liberalai sveikina, ji skatina tobulėjimą ir geresnius rezultatus.
Jei rimtai, tikrai bijoti šioje vietoje nėra ko. Vėlgi mes dirbame savo darbą, vykdome savo rinkimų kampaniją, darome savo užsibrėžto plano darbus ir lauksime rinkėjų verdikto rudenį.
– Liberalai yra viena labiausiai skeldėjančių politinių jėgų Lietuvoje. Bene kiekvieną kadenciją nuo tam tikros branduolinės partijos atskyla vis kažkas. Čia minty galime turėti istorijas nuo Artūro Zuoko iki A.Armonaitės.
Minėjote, kad savo partijoje bandote vienyti, bet gal iš tiesų tų liberalų niekas nejungia, daugiau viršų ima asmeniniai interesai nei kažkoks kolektyvinis bandymas veikti? Jūsų galva, ar įmanomas liberalių jėgų konsolidavimas šalyje?
– Aš manau, kad tai, jog tiek daug yra liberalių ar save liberalais vadinančių partijų, tai yra, žinoma, tam tikras liberalių pažiūrų rinkėjų nuvylimas. Nes politikai šioje vietoje turėtų elgtis maksimaliai racionaliai ir užtikrinti, kad toms idėjoms, kurioms poreikis visuomenėje yra didelis, – tas yra akivaizdu – būtų maksimaliai gerai atstovaujamos parlamente.
Dabartinė situacija to neužtikrina. Aš manau, kad perspektyvoje būtina kalbėti apie tai, kaip užtikrinti geresnį atstovavimą Seime, kaip užtikrinti iš esmės tai, dėl ko mus ir renka, tai, dėl ko mes ir užsiimame politine veikla. Aš manau, kad kalbėtis būtina, tokia yra politikų priedermė.
Liberalų partijos skiriasi nuo kitų, matyt, tuo – bent jau Liberalų sąjūdis tuo man yra ypatingas, tuo man ir patinka – kad mes neturime stiprios valdžios vertikalės.
Mes esame tikrai gana demokratiška ir partija, kurioje tu neturi 20 metų daryti partinės karjeros, kol pakilsi iki pirmo dvidešimtuko ir panašiai. Šitų dalykų mes neturime.
Mano galva, tai yra labai gerai. Bet tai, žinoma, ir reiškia, kad ryškios asmenybės, turinčios ambicijų, laikas nuo laiko kažkaip susipyksta ir išsiskiria keliai.
Bet vėlgi, aš manau, kad tokia situacija, kai kelios partijos taiko į tą patį elektoratą, nėra optimali. Yra, aišku, lyderiai, pirmininkai – jie turi būti racionalūs ir, visų pirma, kalbėtis tarpusavyje. Ir, aš manau, tik laiko klausimas, kada tą galėsime daryti.
– Jūs įsivaizduojate bendrą pokalbį su ponu A.Zuoku, ponu Remigijumi Žemaitaičiu?
– Aš, tiesą pasakius, šitos partijos pavadinime žodžio „liberalai“ nematau.
– Bet jie save taip įvardija – liberalia jėga.
– Kaip save įvardiji, galbūt nelabai ką lemia. Bet, rimtai kalbant, žinoma, aš manau, kad liberalų ta ypatybė būtent, kad jie skiriasi šiek tiek nuo tų tradicinių, didžiųjų partijų, kur partinė karjera daug metų užima ir panašiai, kurios labiau konservatyvios, tas skirtumas yra akivaizdus.
Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“
