Svarbiausios interviu temos
- Šeštasis sankcijų paketas Rusijai yra toks, kokio Lietuva norėjo.
- Vokietijos požiūris į Rusiją smarkiai keičiasi.
- Popiežiaus Pranciškaus pareiškimas buvo dviprasmiška žinia.
- V.Putino planas – perbraižyti Europos ir jos saugumo žemėlapį.
- Seimo pirmininkė palaiko sovietinių simbolių griovimą, bet ragina tai daryti civilizuotai.
- Pritartų galimybei leisti pasuose rašyti ir diakritinius ženklus.
– Pirmininke, šio ryto, šios dienos naujiena, kad Europos Komisijos pirmininkė pristatė sankcijų paketą šeštąjį. Ryškesni akcentai yra „Sberbank“ banko atjungimas nuo SWIFT‘o, taip pat sankcijos jau žinomiems Bučos skerdynių kaltininkams, sankcijos dar trims televizijoms, rusiškiems kanalams, taip pat siūlomas embargas rusiškai naftai. Bet Vengrija sako, kad neužtikrinamos energetinio saugumo garantijos. Kaip manote, ar vengrai drįs vetuoti?
– Na, akivaizdu, artimiausios dienos ir savaitės parodė – šis paketas yra tikrai pakankamai rimtas, daugelis dalykų, apie kuriuos Lietuva yra kalbėjusi, jame yra: ir naftos embargas, ir griežtesnės sankcijos prieš didžiuosius Rusijos bankus. Tai yra taip pat labai svarbu.
Bet aš manau, kad visiškai akivaizdu, kad tai nėra paskutinis sankcijų paketas. Ir labai svarbu, kad žingsnis po žingsnio Europos Sąjunga, eidama solidariai ir vieningai, ir čia, žinoma, svarbus yra Vengrijos klausimas, mes vis labiau siaurintume galimybių langą Rusijai netrukdomai veikti, apeiti sankcijas, apeiti ribojimus. Šis sankcijų paketas yra geras žingsnis ta linkme – būtent didinant ekonominę kainą šio karo Rusijai.
– Jūs praėjusią savaitę lankėtės Vokietijoje ir įdomu, kad penktadienį, porai dienų praėjus, Vokietija truputį pakeitė toną dėl rusiškos naftos atsisakymo. Ar praėjusią savaitę buvo aišku, kad Vokietija žengs šį žingsnį?
– Na, kai lankiausi ir kalbėjau su Bundestago pirmininke, su kitais valdančiosios koalicijos lyderiais, liberalų partijos lyderiu, buvo akivaizdu, kad dabar Rusijos atžvilgiu jau kurį laiką Vokietijoje yra lūžis požiūryje: lyderiai politikai, su kuriais teko kalbėti, o ir kiti, kalbėdami viešai, pripažįsta, kad, Vokietijos politika Rusijos atžvilgiu – ta politika, kuri iš esmės rėmėsi ekonominiais labai artimais ryšiais, ji nepasiteisino, ji patyrė fiasko.
Ir dabar jau grįžimo prie „business as usual“, grįžimo prie tokio įprasto veikimo – jie nemato tokios galimybės.
Tai yra, jų kursas labai aiškiai pereina į visišką priklausomybės nuo Rusijos energijos atsisakymą: kalbant tiek apie naftą, tiek apie anglį. Ir pats sudėtingiausias klausimas yra dujos, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vokietija jau ženkliai sumažino vartojimą, bet, žinoma, dar to negali padaryti visiškai, bet jau yra planas ir iš esmės tos žinutės, kurias išgirdau, kai buvau Vokietijoje, kai kalbėjau su kolegomis ir perdaviau ir mūsų žinią, jog būtina palaikyti Ukrainos kandidatavimą į Europos Sąjungą, jos buvo teigiamos. Požiūris Vokietijos keičiasi ir tai matyti tikrai pasisakymuose ir viešuose, ir pokalbiuose su kolegomis įvairiuose formatuose.
– Popiežius Pranciškus savo kalbomis su žiniasklaida sulaukė dėmesio, jis pasakė, kad nors ir negalėtų teigti, jog NATO buvimas kaimyninėse šalyse išprovokavo Maskvą, tačiau galbūt palengvino sprendimą dėl invazijos. Kaip jūs vertinate tokį pontifiko pasisakymą?
