Ketvirtadienio pavakarę Seimas balsuos, ar laikyti Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą nepriimtu, ar jį grąžinti svarstyti komitetui.
Jei būtų nuspręsta grąžinti komitetui, po to klausimas grįžtų į plenarinių posėdžių salę. Tuomet, norint priimti jį be pakeitimų, prireiks ne mažiau kaip 71 balso.
Seimo pirmininkė: naujų argumentų nėra
V.Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė, kad prezidentas vetuodamas įstatymą nepateikė naujų argumentų.
„Aš nematau, kodėl valdančioji dauguma turėtų balsuoti kitaip, nei balsavo tada, kai buvo priimtas šis įstatymas“, – pabrėžė ji.
Atmesti prezidento veto reikia 71 balso, tuo metu šis įstatymas buvo priimtas jį palaikius 65 parlamentarams.
Tačiau yra galimybė, kad šis veto bus atmestas.
„Taip, tai tiesa (kad tiek, kiek reikia atmesti veto, už įstatymą nebalsavo – aut. past.). Tačiau yra galimybė, kad šis veto bus atmestas“, – pabrėžė ji.
Paklausta, kieno pagalba tai galėtų įvykti, Seimo pirmininkė priminė, kad valdančioji dauguma turi 74 balsus.
„Dabar negaliu kalbėti už kiekvieną Seimo narį, tačiau, manau, kad neišgirdus naujų argumentų, puikiai suvokiant, kad šiuo metu miršta žmonės ir ta didžioji pandemijos banga yra visgi nevakcinuotų žmonių, kurie patenka į ligonines ir kad priemonės reikalingos įvairios, aš manau, kad bus valia šitam sprendimui“, – kalbėjo ji.
Informacijos apie skiepus, jos teigimu, yra labai daug, mokslinių faktų – taip pat, tačiau V.Čmilytė-Nielsen patikino, kad jų visada gali būti daugiau.
„Bet šiuo metu, matyt, ta dalis žmonių, kurie priima sprendimą nesiskiepyti, jie tai daro ne dėl informacijos trūkumo, o dėl kažkokių kitų priežasčių“, – sakė ji.
A.Armonaitė: tikslas – išvengti karantino
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė sakė besitikinti, kad veto bus atmestas.
„Tikimės, kad turėsim (balsų atmesti veto – aut. past.) ir netrukus pamatysim. Argumentų kalba vis dėlto turėtų nugalėti Seime“, – sakė ji.
Ji pabrėžė, kad nėra taip, jog įteisinus mokamus testus darbuotojams, žmonės negalės nemokamai testuotis – jie galės, jei jaus simptomus ar tai patars gydytojas.
„Labai apgailestauju, kad buvo vetuotas šis projektas. Mes suprantam – sudėtingos aplinkybės, situacija įtempta, skaičiai auga ir mūsų tikslas yra visomis priemonėmis išvengti uždarymo, karantino. Visomis įmanomomis priemonėmis. Tai norėtųsi tiesiog daugiau palaikymo“, – kalbėjo ji.
A.Veryga: priemonė nėra taikli
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ Aurelijus Veryga žurnalistams teigė manantis, kad veto nereikia atmesti.
„Prezidentas padarė teisingą žingsnį, matydamas, kiek visuomenė yra jau dabar susipriešinusi“, – vertino jis.
A.Verygos teigimu, ši priemonė nėra taikli ir neverta galvoti, jog nustačius mokamus testus darbuotojai dėl to pasiskiepys.
„Taip, yra žmonių, kurių niekaip nepavyksta įtikinti, nors, tiesą sakant, valstybė nelabai ir stengiasi įtikinti dėl vakcinacijos, tai bent jau testavimas veikia kaip kažkokia apsaugos priemonė“, – kalbėjo jis.
A.Verygos teigimu, net ir tarptautinės organizacijos teigia, kad nereikia perspausti su spaudimu skiepytis, nes tai kuria dar didesnį pasipriešinimą vakcinoms.
Prezidentas trečiadienį vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Prezidentas argumentavo, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
