„Šios kadencijos valdančioji dauguma ir Vyriausybė yra unikalioje situacijoje neigiama prasme, nes turi dvi krizes, su kuriomis turi dirbti nuolat. Ir, aišku, bet kuri interpeliacija reiškia ir laiko, ir dėmesio, ir resursų nukreipimą į atsakymus, į svarstymus ir tai yra šiek tiek apmaudu, vertinant, kokius svarbius sprendimus reikia nuolat priimti Vyriausybei“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Ji sako sveikatos apsaugos ministru pasitikinti.
„Aš pasitikiu ministru ir nematau priežasčių kažką keisti šiame etape“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
„Ministrai dirba gerai, šis ministras taip pat labai sudėtingomis sąlygomis, krizės sąlygomis, deda tikrai didžiules pastangas, kad mes kuo stipresni išeitume iš tos pandeminės situacijos. Taip jo darbą ir vertinu ir tikrai žinau, kad labai panašiai jį vertina ir mano kolegos“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Pasak jos, paskutiniųjų metų darbo patirtis rodo, kad nedidelę persvarą Seime turintys valdantieji svarbiais klausimais geba susitelkti, todėl tikisi, kad taip bus ir sprendžiant ministro likimą.
Seimo opozicija praėjusią savaitę surinko 43 parašus po interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui – norint inicijuoti šią procedūrą, reikia nemažiau nei penktadalio, t.y. 29 parlamentarų palaikymo.
Interpeliacijoje A.Dulkio klausiama, kodėl visuomenei meluota apie pandemijos suvaldymo planą, kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija, kodėl pasirinkta „iš esmės prievartinė vakcinacijos strategija“, kodėl nesuskubta pirkti vakcinacijos viešinimo kampanijos paslaugų.
Taip pat klausiama, kodėl gegužę pastebėjus lėtėjantį vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi tempą nesiimta papildomų skatinimo priemonių – vienkartinių išmokų, nuvykimo skiepyti į namus ir pan., kodėl šeimos gydytojų kabinetai iki šiol pilnai neaprūpinti vakcinomis.
Opozicijos atstovai teiraujasi, kuo remiantis vasarą buvo atšauktas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą, kodėl atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės, ar viruso plitimo neskatino sprendimas nesiizoliuoti artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 turėjusiems, bet skiepytiems žmonėms.
Taip pat A.Dulkio klausiama, kodėl nukeltas infekcinių ligų klasterio kūrimas, kodėl pandemijos metu „didelė dalis įstaigų yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis“, kodėl kitąmet medikų algas žadama didinti tik 6 proc., nes šį augimą „suvalgys“ infliacija.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Seimo posėdyje ministro atsakymai turi būti svarstomi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Opozicija parlamente turi 67 atstovus.
