Tęsiantis konsultacijoms su Europos Komisija dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą sustabdymo, V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad dėl to klausimų kilo ne mūsų šaliai.
Pasigirdus apie neoficialius signalus, esą tranzitui į Lietuvos pasienyje esantį Rusijos ekslavą Europos Sąjunga gali padaryti išimtį, Seimo pirmininkė sakė, kad negali būti jokio mūsų šalies išskyrimo iš bendros Europos Sąjungos sankcijų politikos.
„Jeigu atsirastų toks išaiškinimas, jis turėtų būti vienodas visai Europos Sąjungai. Priminsiu, kad tranzitas į Kaliningradą vyksta ir per Latviją, ir per Lenkiją. Tai, žinoma, apie jokį Lietuvos išskyrimą kalbėti negalima.
Taip pat manau, kad visgi netikslu yra sakyti, jog Lietuva tampa kažkokiu pereinamuoju kiemu. Priminsiu, kad tranzito kontrolę Lietuva, žinoma, išlaiko ir išlaikys. Esminis dalykas šiandien laukiant tų išaiškinimo gairių, laikytis tvirtos pozicijos, kad jokių išlygų, išimčių ir jokio specialaus statuso Lietuvai negali būti“, – interviu laidai „15/15“ sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Svarbiausios interviu temos
- Svarbiausi Seimo pavasario sesijos darbai: parama Ukrainai, pagalba su augančių kainų šoku susiduriantiems gyventojams, rinkimų pakeitimai.
- Kodėl opozicijos reikalavimu V.Čmilytė-Nielsen nepasitikrino pasitikėjimo Seime.
- Neidealus Civilinės sąjungos įstatymo projektas: tam, kad būtų renkama pakankamai balsų, tenka daryti tam tikrus kompromisus.
- Rengiantis rudeniui ir ruošiant kitų metų valstybės biudžeto projektą reikia atsižvelgti į tai, kad laikai nėra lengvi. Kol tęsiasi karas Ukrainoje, išbandymų metas bus ir kitoms šalims, taip pat – Lietuvai.
- Taikant europines sankcijas ir tranzitu į Kaliningradą neleidžiant pervežti draudžiamų prekių, papildomų išaiškinimų iš Europos Komisijos Lietuvai nereikėjo. Klausimų dėl to kilo pačiai institucijai ar kai kurioms atskiroms Bendrijos šalims.
- Turės būti surastos papildomos lėšos krašto apsaugos finansavimui.
- Dalis seksistinių Seimo narių pareiškimų susiję su mačistiniu požiūriu į moteris, lyderes, politikes.
- Palengvinus Seimo pirmininko ir premjero apsaugos režimą, prezidentui nesikraustant į rezidenciją Turniškėse, V.Čmilytės-Nielsen nuomone, ateityje derėtų kompleksiškai svarstyti klausimą dėl valstybės vadovams garantuojamo valstybinio aprūpinimo.
- Liberalų sąjūdyje vyksta diskusijos, kas turėtų atstovauti partijai Vilniaus ir Kauno miesto merų rinkimuose. Kandidatų esą ne po vieną, bet jie neviešinami.
Opozicijoje prasiveržė įtampos
– Kaip jūs vertinate šią besibaigiančią pavasario sesiją?
Valdantieji, be abejo, pažymi įvairius klausimus, kuriuos sprendė, išsprendė. Tačiau opozicija, beje, ir prezidentas Gitanas Nausėda baksnoja į nepadarytus darbus arba nepakankamai greitai atliktus darbus, klausimus, kurie galbūt yra įstrigę ir nejuda į priekį.
– Aš sakyčiau, kad sesija buvo labai intensyvi. Buvo tikrai daug iššūkių. Priminsiu, kad prasidėjo ji tik prasidėjus karui Ukrainoje.
Mes pradėjome savo darbą nuo rezoliucijų, palaikančių Ukrainą, smerkiančių Rusiją.
Tuoj pat tikslinome biudžetą, tai yra papildėme nuostatomis, kurios daugiau lėšų skiria gynybai.
Taip pat, žinoma, buvo priimti sprendimai dėl pagalbos Lietuvos žmonėms, antiinfliacinio paketo, kuris buvo iš esmės vienas dosniausių Europos Sąjungoje.
Svarbių sprendimų buvo daug. Aš dar išskirčiau ir susitarimą, kuris jau tikrai viso Seimo bendras sutarimas dėl Konstitucijos pakeitimų. Balandžio 21 dieną buvo priimti net trys Konstitucijos pakeitimai: ir dėl tiesioginių merų rinkimų, ir dėl jaunimo kandidatavimo į Seimą.
Bendrai vertinant sesiją, klausimų apsvarstyta daug, daug susijusių su pagalba jautriausioms visuomenės grupėms, žinoma, ir karo pabėgėliams ukrainiečiams, kuriems taip pat reikalinga pagalba, su savivaldos stiprinimu ir su žmogaus teisėmis.
Tai tikrai turininga, nelengva sesija. Bet kitokios ir negalėčiau tikėtis tokiomis aplinkybėmis.
– Apie ryškiausią, sakykime, pastarojo meto įvykį – būtent opozicijos demaršą, kai buvo pasitraukta iš plenarinių posėdžių salės, nedirbta Seimo komitetuose, komisijose. Ar nesibaiminate, kad panašus dalykas gali pasikartoti ir rudenį ar vėlesniu laikotarpiu? Ypač – kai opozicija turi priekaištų, ir nemažai.
– Nesibaiminu. Natūralu, kad opozicija turi priekaištų. Ji ir turi turėti, turi oponuoti.
O vertinant tą dvi savaites besitęsusį laiką, kuomet opozicija blokavo kai kuriuos sprendimus, posėdžiavo kitur, aš sakyčiau, kad tai buvo trumpas epizodas.
Vertinant visą sesiją, tai buvo dvi savaitės, o visgi Seimo pavasario sesija 4,5 mėnesio tęsiasi.
Kaip ir sakiau prieš tai, mes tikrai daug svarbių sprendimų priėmėme kartu dirbdami su opozicija ir bendradarbiaudami.
Man tai buvo taip pat proga įvertinti dar kartą ir labai objektyviai, atsakant į opozicijos priekaištus, kiek, tarkime, įstatymų projektų, inicijuotų opozicijos, Seimas priėmė, kiek pritarta po pateikimo.
Tai akivaizdu buvo, kad tie priekaištai, kurie skriejo į valdančiųjų pusę, kai kurių opozicijos narių teigimu, nė vienas projektas pateikimo nepraėjo, neteisingi – statistika rodo ką kita.
Jau virš 150 praėjo pateikimus ir apie 40 yra priimta. Čia kalbu apie šiandien.
Manau, kad darbas vyksta pakankamai sklandžiai tiek, kiek jis gali vykti tokiomis aplinkybėmis.
Tą demaršą, protestą aš vertinu ir kaip tam tikrą įtampų išraišką. Matyt, kai kuriems tos įtampos tokiu būdu prasiveržia.
– Vienas iš klausimų, aktualių opozicijai, – bent jau iš šūsnies reikalavimų, kuriuos jie pateikė, buvo jums, kaip Seimo pirmininkei, pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
Kodėl nepasitikrinote kol kas? Nežinau, ar ateity planuojate tai daryti. Ir, kaip manote, kodėl šitas klausimas apskritai kilo? Turint minty, kad opozicija, kai jūs buvote skiriama į pareigas, iš tiesų parodė didelį pasitikėjimą jumis.
– Pirmiausia opozicijos atstovai, įteikę man savo pareiškimą ir viename iš punktų minėję mano pačios galimybę pasitikrinti pasitikėjimą, puikiai žino, kad Seimo pirmininkas negali proaktyviai jo pasitikrinti.
Tačiau tuo pat metu opozicijos atstovai gali surinkti parašus ir priversti Seimo pirmininką pasitikrinti Seime. Tą bet kada gali padaryti. Lygiai kaip ir skelbti interpeliaciją vienam ar kitam ministrui.
Kodėl apskritai iškilo tas klausimas? Tikrai tame kreipimesi į valdančiuosius buvo daug punktų, kurie vėliau šiek tiek aptirpo ir mes grįžome į įprastas darbo vėžes. Tai aš manau, kad tai buvo irgi to momentinio nepasitenkinimo ir tam tikrų reakcijų į aktualijas išraiškas.
Žingsnis į priekį
– Vienas Seimą skaldančių klausimų nuo pat kadencijos pradžios – dėl partnerystės įteisinimo.
Po tam tikro atsitraukimo pateiktas Civilinės sąjungos projektas, kuris yra gerokai apskabytas, lyginant su tuo pirminiu variantu, kuris buvo ant stalo padėtas, bet Seimo palaikymo nesulaukė. Iš karto radosi alternatyvus projektas – Civilio kodekso papildymas artimo ryšio sąvoka.
Kaip čia viską matote? Kai kas sako, kad švelnesnis Civilinio kodekso papildymas iš esmės nieko negarantuotų papildomo ir kelia tam tikros bendruomenės dalies nusivylimą.
– Mano galva, šis naujasis projektas, kuris praėjo pateikimo stadiją, nėra idealus. Jis nėra toks, kokį aš pati dukart teikiau Seimui.
Tačiau tai yra kompromisas. Aš atkreipčiau dėmesį į pozityvų dalyką, kad pirmą kartą apskritai Civilinės sąjungos ar Partnerystės – būtent tokio tipo – įstatymas praėjo pateikimo stadiją. Tai yra didelė pažanga.
Tikiu, kad gali rastis ir dar daugiau palaikymo balsų, ir pamažu mes šį labai svarbų žmogaus teisių klausimą judinsime į priekį.
Kad jis nėra 100 procentų atitinkantis tą liberalųjį pirminį projektą, tai yra akivaizdu. Bet tam, kad būtų renkama pakankamai balsų, tenka daryti tam tikrus kompromisus.
– O ar nėra nusivylimo iš jūsų pusės? Seime, kaip minėjote, buvote teikėja to kardinalesnio varianto ir liberalų darbotvarkėje buvo šitas klausimas.
– Matote, mes turime tokį Seimą, kokį turime, ir tokią Seimo sudėtį.
Aš esu daug bendravusi su įvairių frakcijų atstovais, taip pat ir apie žmogaus teisių iniciatyvas – o jų yra daug. Ir aš žinau: tam, kad būtų pakankamas palaikymas, tiesiog tenka atsižvelgti į tam tikras pastabas.
Aš pati šio projekto neteikiau, kaip jūs matote.
Bet aš jį palaikau, nes manau, kad tai yra gal ne pats didžiausias žingsnis, bet pakankamas žingsnis į priekį.
Jeigu pavyktų tokį priimti, tai išspręstų praktines problemas, grąžintų skolą šimtams tūkstančių Lietuvos piliečių.
Aš manau, kad tai būtų didelis žingsnis į priekį.
Išbandymų metas
– Vis garsiau kalbama apie tai, kad gali grėsti sunkmetis. Jūsų akimis, ar jis tikrai gresia? Antra, infliacija yra didžiulė. Turime naujausius duomenis už birželio mėnesį – infliacija penktadaliu didesnė, nei buvo, viršija 20 proc.
Akivaizdu, kad, matyt, reikės dar papildomų antiinfliacinių priemonių. Jas Vyriausybė žada rudeniop. Bet Vyriausybė, tarkime, prezidento, buvo kritikuota už tai, kad pastarosios priemonės buvo pavėluotos, ne visai laiku. Ar nebus vėlu laukti rudens, siekiant pagelbėti gyventojams?
Kas bus ir kaip turėtų būti daroma, kad parama, kaip pabrėžė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, nebūtų horizontali – ne orientuota į labiausiai paramos reikalingus žmones, bet į visus?
– Aš porą aspektų pabrėšiu. Pirmiausia, ši situacija, akivaizdu, yra ne tik Lietuvos situacija. Tai yra visos Europos ir yra susijusi tiesiogiai su Vladimiro Putino karu.
Mes pirmiausia turėtume nepainioti priežasčių ir pasekmių. Dažnai yra bandoma sakyti, kad tai yra dėl pritaikytų sankcijų. Taip nėra, tai yra dėl V.Putino karo.
Rusija dar ruošdamasi karui jau ėmė šantažo būdu daryti spaudimą šalims per savo energetinius resursus.
Ši situacija, be jokios abejonės, yra sudėtinga ir mes jau pavasarį priimtame pakete – kaip jau minėjau, jis buvo vienas iš dosnesnių tarp Europos Sąjungos valstybių, – tikrai, manau, suminkštinome tą šoką, kurį patiria Lietuvos gyventojai dėl šios padėties.
Kitas dalykas, kad šiandien mes esame labai neapibrėžtoje situacijoje ir galima daryti prielaidą, kad rudenį ji nebus lengvesnė, nes karas tęsiasi ir toliau, ir pabaigos jo nematyti, nes energetinių išteklių kainos kyla.
Aš manau, kad geriausia, ką galime padaryti, tai visą vasarą būtent dirbti, ruoštis rudens sezonui.
Tą Vyriausybė tikrai darys ir Seimas taip pat bus pasirengęs, jei bus poreikis, susirinkti ir patvirtinti vieną ar kitą paketą.
Vėlgi situacija yra labai neapibrėžta. Ji keičiasi kas porą savaičių.
Rengiantis rudeniui, ruošiant biudžeto projektą, be abejo, reikia atsižvelgti į tai, kad laikai nėra lengvi.
Kol tęsiasi karas Ukrainoje, išbandymų metas bus ir kitoms šalims, taip pat ir Lietuvai.
Laikai nėra lengvi. Kol tęsiasi karas Ukrainoje, išbandymų metas bus ir kitoms šalims, taip pat ir Lietuvai.
Bet mes, matyt, turėtume prisiminti ir žvelgdami į Ukrainą kasdien matyti, kad mūsų išbandymai yra visgi tikrai pakeliami, palyginus su tuo, ką patiria Ukrainos žmonės.
– Kalbant apie karą, situacijos vertinimas mūsų šalyje yra daugiau nei akivaizdus ir vienareikšmis. Bet kokios jūsų įžvalgos ar pamąstymai, kaip viskas gali klostytis toliau?
– Kelis dalykai, man atrodo, yra ypač svarbūs. Šiandien visas demokratinis pasaulis yra susivienijęs Ukrainos žmonių pusėje.
Tikrai solidarumo jausmas, empatija yra labai didelė.
