„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Aš esu ne kartą sakiusi viešai, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka, kuriam sektoriui, valstybės nuomone, sekasi pernelyg sėkmingai ir jį apmokestina“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Manytume ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas, todėl palaikyti šio banko solidarumo mokesčio neplanuojame, nepaisant to, kad pripažįstame, kad tikslas finansuosi gynybos infrastruktūrą yra labai kilnus ir vertas“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vyriausybėje balsuojant dėl įnašo susilaikiusi, kartoja, kad frakcija balsuojant Seime taip pat susilaikys.
„Skeptiška. Susilaikysime. Yra keletas problemų su šituo projektu. Pirmas dalykas – nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri yra papildomai uždedama rinkos žaidėjams“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
„Antras dalykas, Lietuvoje yra tikrai maža bankų konkurencija ir dėl to iš dalies yra kartais ne tokios palankios sąlygos Lietuvos žmonėms naudotis bankais. Mažai konkurencijos, didelė koncentracija, norime įsileisti daugiau rinkos žaidėjų. Ta investicinė aplinka turi būti stabilesnė. O stabilumas yra pagrindinis argumentas ateinant investuotojams“, – kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, yra ir kitų būdų, kaip pakviesti bankus persvarstyti maržų politiką klientų atžvilgiu.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.
