„Kol kas neišgirdau jokių abejonių dėl mano kaip Seimo pirmininkės elgesio atitikimo skaidrumo standartams ar nulinės tolerancijos korupcijai, todėl negaliu pritarti raginimams prisiimti atsakomybę už tai, kas neliečia manęs nei kaip asmens, nei kaip 2020 metais į Seimą išrinktos politikės“, – antradienį per Seimo posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė atsakė į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo po Apeliacinio teismo sprendimo jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.
Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausė, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.
Taip pat opozicija uždavė klausimą, ar ji neketina stabdyti narystės Liberalų sąjūdžio partijoje ir „aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.
V. Čmilytė-Nielsen sakė raginimą atsiriboti nuo Liberalų sąjūdžio vertinanti ne tik kaip asmeninį spaudimą, bet ir kaltinimą visai Liberalų sąjūdžio bendruomenei „mėginant primesti kolektyvinę kaltę dėl vieno asmens daugiau nei prie septynerius metus padarytus veiksmus“.
Seimo pirmininkė sakė suprantanti, kad oponentai sieks Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaudoti prieš valdančiąją koaliciją, Liberalų sąjūdį ir ją pačią, tačiau teigė, jog opozicija manipuliuoja teismo sprendimu ir bylos aplinkybėmis.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad Liberalų sąjūdžiui skirta piniginė bauda, bet jos veikla teismo sprendimu neapribota.
„Teismas Liberalų sąjūdžiui skyrė piniginę baudą, visų pirma už tai, kad nuteisė už korupciją ir piktnaudžiavimą E. Masiulį, kuris teismo nagrinėjamu laikotarpiu, 2012–2016 metais buvo Liberalų sąjūdžio pirmininku. (...) Liberalų sąjūdžio dalyvavimas politinėje veikloje nėra apribotas jokiomis teisinėmis priemonėmis, jis gali būti apribotas tik rinkėjų valia, o kokia ji bus, pamatysime kitais metais“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.
Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.
