2021 06 23

V.Čmilytė-Nielsen: opozicijos projektas dėl merų rinkimų nesurinktų reikiamos daugumos

Opozicijos projektas dėl tiesioginių merų rinkimų atmestas, nes balsuojant nesurinktų reikiamos konstitucinės daugumos, sako seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Anot jos, opozicijos lūkestis buvo, jog jos teikiamoms pataisoms galėtų būti pritarta po pateikimo ir toliau tiek valdančiųjų, tiek opozicijos pataisos būtų svarstomos komitetuose. Tačiau ji pabrėžė, jog būtina suvokti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas „turės pasirinkti vieną projektą“.

„Bendras sutarimas buvo tas, jog nevertinant ir pernelyg nedetalizuojant, kuris iš projektų yra objektyviai geresnis, tas lakoniškasis variantas, kurį aš teikiau vakar, gali surinkti konstitucinę daugumą. Kalba buvo apie tai, jog mums labai svarbu pajudėti į priekį ir iki 2023 metų rasti sprendimą Seime dėl Konstitucijos pakeitimo. Manau, kad tai įmanoma padaryti, ir tikrai neverta žaisti žaidimų, kai eina į kitą etapą puikiai suvokiant, kad lieka tik vienas Konstitucijos pakeitimo projektas“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo Seimo vadovė.

Pasak jos, opozicijos siūlomas modelis apibrėžti mero statusą Konstitucijoje, teisininkų vertinimu, galėtų prieštarauti balandį paskelbtam Konstitucinio teismo nutarimui.

V.Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, kad kiekviena Seimo frakcija „turi savo įsivaizdavimą“, kaip turėtų būti apibrėžti tiesiogiai renkamo mero ir tarybos santykiai, todėl norint turėti platų susitarimą Seime, anot jos, reikėtų šią diskusiją perkelti „į įstatyminį lygmenį“.

Seimui antradienį buvo pateikti du Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų variantai, tačiau parlamentas po pateikimo pritarė tik daugumos projektui.

Abiem projektais siūloma įteisinti tiesioginių merų rinkimus, tačiau opozicijos variantu būtų apibrėžtas ir mero statusas.

Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.

Visų opozicinių frakcijų atstovų teikiamame projekte į Konstituciją siekta įrašyti, kad savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių merai renkami ketverių metų kadencijai, o išrinktas meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų