Pasak V.Čmilytės-Nielsen, iš 54 parlamentarų du buvo paskiepyti anksčiau, nes dėl amžiaus priklauso prioritetinei vakcinuojamų asmenų grupei.
„Iki savaitės pabaigos turėtume turėti 77 paskiepytus Seimo narius ir dar kitai savaitei yra užsiregistravę 14 Seimo narių. Tai yra tie Seimo nariai, kurie dėl vienos ar kitos priežasties – ar dėl kitokio skiepo, gauto prieš tai, – tiesiog negalėjo skiepytis šią savaitę. Taigi kitos savaitės pradžioje turėtume turėti 91 paskiepytą Seimo narį“, – ketvirtadienį prieš Seimo plenarinį posėdį nurodė V.Čmilytė-Nielsen.
Ar tai pakankamas skaičius, kad Seimas galėtų grįžti prie nuolatinio darbo „gyvai“?
Parlamento vadovės teigimu, Seimas siekia dirbti „gyvai“. Tad gali būti, kad netrukus bus galima dirbti gana saugiai. Tačiau išlieka klausimas dėl Seimo kanceliarijos darbuotojų, kurių dalis kol kas nepateko tarp skiepijamų nuo COVID-19.
Klausiama, kodėl likusi dalis iš 141 Seimo nario nesiskiepys, V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad yra parlamentarų, tiesa, esą visiška mažuma, kurie iš principo nusiteikę prieš vakcinas ir kalba apie sąmokslo teorijas.
„Natūralu, kad jų ir surištų skiepytis nenuvesi. Tai tokių yra, bet jų yra tikrai mažuma, tai aš čia nevertinu kaip kažkokio didelio procento“, – komentavo ji.