Nuo rugsėjo 13-osios įsigalios griežtesni ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, normalu bei neišvengiama, kad yra derinamos skatinimo ir tam tikrų apribojimų priemonės.
„Tarp dviejų blogybių – apribojimai visai visuomenei arba apribojimai tam tikrai visuomenės daliai, kuri priėmė sprendimą nesiskiepyti, – matyt, aš rinkčiausi taip pat mažesnę blogybę“, – interviu teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Svarbiausi darbai
– Pradėkime nuo klausimo apie politinį sezoną. Koks jis bus ir kokie svarbiausi darbai turi būti priimti?
– Šiame politiniame sezone, rudens sesijoje aš išskirčiau galbūt tris pagrindinius klausimų blokus.
Visų pirma – klausimai, susiję su aktualijomis. Tai yra pandemija ir migracijos situacija, darbas su grėsmėmis galbūt ir aktualijomis, kuris, aišku, reikalaus tiek lankstaus, tiek greito Seimo reagavimo. Tam, jei prireiktų staiga priimti naujus sprendimus, koreguoti įstatymų projektus ir, žinoma, vykdyti parlamentinę kontrolę.
Antrasis blokas yra klausimai, susiję su socialine politika. Tai yra pažeidžiamiausių grupių geresne apsauga, pagalba šeimoms, pagalba nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčiantiems žmonėms.
Šiame pakete, bloke yra tikrai daug numatyta iniciatyvų tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos, nemažai jų ateina iš Vyriausybės.
Trečiasis blokas yra susijęs su biudžetu. Tai vėlgi yra ir mūsų įsipareigojimai gynybai, ir pirmieji žingsniai įgyvendinant susitarimą dėl švietimo, ir spartesnis pensijų indeksavimas, skurdo mažinimo priemonės. Ir, žinoma, investicijos į pažangias technologijas.
Daug numatyta planų. Spalio, lapkričio mėnesį mes turėsime jau aiškius projektus ir dėl jų apsispręsime.
Dar tarp svarbių klausimų aš išskirčiau Konstitucijos pakeitimus dėl merų tiesioginių rinkimų. Dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų amžiaus – šis klausimas jau praėjęs svarstymo stadiją ir turėtų pereiti į priėmimą. Tai yra į tą stadiją, kur reikės 94 balsų – didelio palaikymo. Taip pat Referendumo įstatymas.
Žodžiu, darbų esame susiplanavę tikrai daug. Nepaisant to, kokybė, o ne kiekybė išlieka mūsų pagrindiniu prioritetu.
– Išvardijote svarbiausius darbus – nuo reformų iki valstybės biudžeto priėmimo. Dar yra Partnerystės įstatymas. Bet, sakykite, ar pakaks tam ryžto ir labai konkrečių politinių sprendimų, žinant, kad, kaip minėjote, tebesitęsia pandemija, migrantų krizė ir panašiai – tie dalykai, kurie audrina visuomenę?
– Žinoma, bet kurioje srityje nuo konteksto nėra atsiejami politiniai sprendimai. Kontekstas yra pandeminis. Deja, didėja ir susirgimų skaičius, ir kasdien didėja ir mirčių skaičius.
Taigi šis kontekstas, matyt, dominuos politinėje darbotvarkėje ir kels tam tikras įtampas ir artimiausiais mėnesiais. Tačiau tai neturėtų sustabdyti mūsų nuo svarbių darbų kitose srityse darymo.
Praėjo beveik metai nuo koalicijos susidarymo ir mūsų susitarimo. Taigi, mano manymu, ta darbotvarkė, kuri dabar yra parengta, yra pakankamai subalansuota, realistiška.
Nėra kažkaip nerealistiškai ambicinga, o būtent įvertinanti dabartinį kontekstą.
Kelias į popandeminį gyvenimą
– Paminėjote apie augantį susirgimų COVID-19 skaičių ir, matyt, daugėjančias mirtis. Kaip manote, kaip tvarkomasi su tokia situacija? Lygiai prieš metus buvo geresni rodikliai vasaros metu.
– Mano supratimu, tvarkomasi yra tikrai neblogai, gerai.
Mes turime solidžius pasiskiepijusių skaičius, ypač jie didėjo tam tikru momentu vasarą, kai turėjome kasdien vos ne po 20 tūkstančių naujai besiskiepijančių. Tai buvo labai geras momentas.
Dabar šiek tiek stoja tie pasiskiepijusių skaičiai.
Bet priemonės, kurių imasi Vyriausybė, yra nukreiptos į tai, kad vis dar abejojantys žmonės būtų skatinami skiepytis.
Šiandieną, akivaizdu, mes turime tiktai vieną kelią išeiti iš pandemijos, vieną kelią perėjimo į popandeminį gyvenimą, – skiepijimasis.
– Pakalbėkime apie galimybių pasą ir didesnius ribojimus, kurie įsigalios jau pirmadienį, nuo rugsėjo 13 dienos. Vyriausybė atsitraukė nuo savo tam tikrų pirminių siūlymų ar svarstymų, kokie tie ribojimai galėtų būti. Bet, tarkime, dėl ligos išmokos nemokėjimo nesiskiepijusiems ir užsikrėtusiems koronavirusu žmonėms kaip ir neatsitraukia. Kaip vertintumėte tokius dalykus?
– Aš manau, normalu, kad yra derinamos skatinimo ir tam tikrų apribojimų priemonės. Tai yra neišvengiama.
Tarp dviejų blogybių – apribojimai visai visuomenei arba apribojimai tam tikrai visuomenės daliai, kuri priėmė sprendimą nesiskiepyti, – matyt, aš rinkčiausi taip pat mažesnę blogybę.
Šiandien, man rodos, mes visi neabejotinai esame suinteresuoti, kad ligoninės nebūtų perpildytos, švietimo įstaigos dirbtų įprasta tvarka kiek tai įmanoma dabartinėmis sąlygomis. Ir to reikėtų siekti bendromis jėgomis. Galimybių pasas yra vienas iš įrankių, kuris yra nukreiptas būtent į tai.
Protestai – demokratijos išraiška
– Pakalbėkime apie nelegaliai valstybės sieną kirtusių migrantų krizę. Mūsų valstybė, ministerija, Vyriausybė pasirinko taktiką neįsileisti tų žmonių į šalį.
Kritikos sulaukė ir tų žmonių, kurie jau atvyko, gyvenimo sąlygos. Tarkime, Rūdninkų poligone, tie, kurie gyvena palapinėse, ilgai negaudavo net karšto maisto, būdavo tik sauso maisto daviniai.
Ar pasirinktas tinkamas būdas suvaldyti šią situaciją?
– Šioje situacijoje buvo keli jos valdymo etapai.
Pirmas uždavinys buvo užtikrinti, kad migrantų srautas sumažėtų ir tą pavyko padaryti priėmus pakankamai griežtus sprendimus rugpjūčio pradžioje. Tačiau jie buvo būtini.
Dabar klausimas yra apskritai vertinant mūsų regiono kontekstą. Akivaizdu, kad Latvija, Lenkija patiria panašų spaudimą iš Baltarusijos režimo. Taigi, jei viena šalis imasi tam tikrų priemonių, matyt, ir kitos šalys turi imtis analogiškų.
Mes matėme, kad Lietuva buvo pavyzdys – ir Latvija, Lenkija ėmėsi labai panašių sprendimų pasienyje saugant savo sieną.
Kitas dalykas yra tiek požiūris, tiek pagalba tiems žmonėms, kurie šiandien yra Lietuvoje, nes tarp jų yra, žinoma, ir pažeidžiamų grupių asmenų. Yra ir moterų, ir vaikų, ir žmonės gyvena, serga. Jiems reikalinga pagalba ir rūpestis.
Tai, mano manymu, yra daroma daug, kad būtų užtikrintos bent jau minimalios sąlygos atkreipiant ypatingą dėmesį į pažeidžiamų grupių situaciją.
Tačiau neabejotinai laukiant sprendimų dėl konkrečių žmonių, dėl konkrečių šeimų likimo ar išsiuntimo į kilmės šalis, neabejotinai kils klausimas ir dėl švietimo vaikams, ir dėl medicininės apsaugos arba paslaugų.
Taip pat sprendimai šioje srityje yra svarstomi ir priimami nuo pat tos krizės pradžios.
Mano žiniomis, savivaldybės palaiko nuolatinį ryšį su Vyriausybe, tai yra nuolatinis grįžtamasis ryšys.
Tame taip pat dalyvauja ir parlamentas per parlamentinę kontrolę, nuolatos vyksta posėdžiai.
Vasaros metu jie vykdavo bene kiekvieną savaitę. Darbas vyksta ir mes su šituo iššūkiu mėginame susidoroti.
– Pastaruoju metu labai padaugėjo protesto akcijų arba kitokių nuomonės raiškos būdų, kaip eitynės praėjusį savaitgalį vykusios Kaune. Šį penktadienį kartu su Seimo rudens sesijos pradžia vyks ir Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojama akcija. Kaip vertinate tai?
– Tai yra didesnės tendencijos dalis. Tikrai Lietuva nėra unikali šioje temoje – šioje srityje mes matome labai panašias akcijas, vykstančias tiek kaimyninėse šalyse, tiek ir visoje Europos Sąjungoje.
Kai kurios jų būna taikios, kai kurios, deja, virsta agresijos proveržiais. Tą mes matėme rugpjūčio 10 dieną prie Seimo.
Matyt, keli faktoriai vaidina čia svarbų vaidmenį.
Visų pirma tai yra pandeminis nuovargis, tai yra įtampos, tai yra nežinomybė, neapibrėžtumo situacija, kuri, žinoma, kelia nerimą žmonėms, kelia nerimą visiems mums, ypač tiems žmonėms, kurie galbūt yra pažeidžiamesnėse situacijose.
Kitas dalykas yra socialiniai tinklai, kuriuose nesunku rasti bet kokios nuomonės pagrindimą. Ar bendraminčių ratą labai lengva susirasti ir turėti galimybę lengvai imtis kažkokių konkrečių veiksmų. Šiuo atveju – kaip vėlgi mes matėme rugpjūčio 10 dieną.
Tai tie faktoriai yra, matyt, akivaizdūs, kodėl taip vyksta. Taigi, mano manymu, tol, kol tokie protestai neišeina iš taikių susibūrimų ribų, jie yra viena iš demokratijos išraiškų.
Kai vyksta tai, ką mes matėme prieš mėnesį šalia Seimo, tai jau yra teisėsaugos reikalas užtikrinti tiek visuomenės rimtį, tiek saugumą, tiek ir, žinoma, taikius susibūrimus.
Apie prezidento rinkimus dar negalvoja
– Netrukus sueis metai nuo Seimo rinkimų, naujos valdžios susiformavimo. Kai kurie jūsų koalicijos partneriai – tų pačių konservatorių gretose – reiškia kritiką kai kuriems ministrams ir sako, kad juos reikėtų keisti.
Konkrečiai dabar kalbama apie karščiausiose kėdėse sėdinčius du ministrus. Tai yra sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų Arūną Dulkį bei Agnę Bilotaitę.
Kaip jūs vertinate ir ar manytumėte, kad reikia pokyčių tose ministerijose ir Vyriausybėje apskritai?
– Prieš kiekvieną Seimo sesiją aptarimai apie tai, kuriam iš ministrų pirmajam bus ruošiama interpeliacija, iš opozicijos vyksta.
Manau, kad dabartinė situacija niekaip nėra unikali.
Natūralu, kad tie du ministrai, kurie labiausiai susiję su krizių valdymu, patiria didžiausią spaudimą, gauna daugiausia kritikos. Tačiau jų darbą vertinu gerai.
Aš manau, kad jie dirba ypač sudėtingomis aplinkybėmis ir iš vadovėlinių instrukcijų. Kaip su tokiomis krizėmis susidoroti, niekas nežino.
Žinoma, pasitaiko klaidelių, kitaip, matyt, ir negali būti.
Bet šiandien aš manau, kad pasitikėjimas visais ministrais, visais Vyriausybės nariais koalicijoje yra pakankamas. Taigi jų darbą vertinu gerai.
– Dalyvaujate, siekiate perrinkimo Liberalų sąjūdžio pirmininke. Sakykite, kaip vertinate savo galimybes? Ar partijai, jūsų galva, jau pavyko atsitiesti po to „MG Baltic“ skandalo, sudavusio rimtą reputacinį smūgį?
– Mano supratimu, pavyko.
Per pastaruosius Seimo rinkimus mes gavome labai solidų rinkėjų pasitikėjimo mandatą. Dabar dalyvaujame valdančiojoje koalicijoje, turime daug stiprių merų – taigi savivaldoje taip pat esame aktyvūs ir mūsų politikai yra ganėtinai ryškūs.
Tai manyčiau, kad Liberalų sąjūdžio partijai šiuo metu sekasi gerai, tad perspektyvos yra gana geros, optimistinės.
Na, o rinkimai laukia rugsėjo 18 dieną ir, tikiuosi, kad mano kolegos, bendražygiai, partiečiai mano pastarųjų dvejų metų darbą įvertins pozityviai.
– Na, ir paskutinis klausimas apie kitus rinkimus, kurie laukia dar tik po pustrečių metų. Konkrečiai – prezidento rinkimai.
Ekspertai arba šiaip politiniuose užkulisiuose svarstoma, kas galėtų būti kandidatais tuose rinkimuose. Kai kurių politikų lūpose nuskamba ir jūsų pavardė. Tuo metu, kai vyks prezidento rinkimai, jau būsite reikiamo amžiaus.
Sakykite, ar jūsų planuose yra šis dalykas – dalyvavimas prezidento rinkimuose?
– Taip tolimai tikrai neplanuoju.
Šiandien esu Seimo pirmininkė, be to, šios pareigos yra ypač atsakingos, tai visa mano energija yra skirta joms.
-
Partijų lyderiai sutaria dėl mokytojo profesijos, lygių švietimo galimybių svarbos
-
Seimo pirmininkė rudens sesijoje žada teikti su šeima susijusių pasiūlymų paketą
-
Prezidentas: mosavimas galimybių pasu nebeveikia kaip paskata skiepytis
-
A.Sysas įvardijo, ką reikėtų padaryti, kad sumažėtų mitinguotojų erzelis
-
Užmojai rudeniui: LVŽS sieks, kad žmonės skiepytųsi, liberalai – keisti šeimos politiką
