„Bus svarbu ir tai, kiek žinomų veidų, atpažįstamų žmonių, žvaigždžių pasisakys tuo klausimu“, – pokalbyje su Pilietybė.lt bendrakūrėju Rimvydu Baltaduoniu apie referendumo dėl daugybinės pilietybės sėkmę kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Pašnekovė teigė, kad jau vyksta pasiruošimas 2024 m. ketinamam surengti referendumui: „Jau yra pristatytas rinkimų kodeksas, kuris, o taip pat referendumo įstatymas, turėtų būti priimti pavasario sesijoje. Tuomet Seimo valdyba suformuos grupę, kuri dirbs su pasirengimu referendumui: formuluotė, informacinė kampanija, kiti praktiniai žingsniai, kurie turėtų priartinti prie sėkmingo referendumo.“
Bus svarbu ir tai, kiek žinomų veidų, atpažįstamų žmonių, žvaigždžių pasisakys tuo klausimu, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Viename JAV koledžų ekonomiką dėstančiam Pilietybė.lt bendrakūrėjui R.Baltaduoniui paminėjus, kad pandeminiu laikotarpiu dėl ribojimų skirtingus pasus turintys šeimos nariai negalėjo susitikti, V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad „tai dar kartą tapo proga prisiminti, kokie gyvybiškai svarbūs yra sprendimai dėl daugybinės pilietybės“.
Pašnekovės teigimu, dabar optimizmui dėl sėkmingo referendumo pagrindo yra: „Tiek Seime tarp politinių frakcijų, tiek ir visuomenėje nuotaikos yra labai pozityvios. Jei pavyks pasimokyti iš klaidų, kurios buvo padarytos praeitą kartą, optimizmui pagrindo tikrai yra. Matau labai plataus politinio spektro pasiryžimą dirbti tam, kad tas didelis žingsnis mūsų Lietuvos istorijoje būtų pagaliau žengtas.“
Tačiau V.Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad referendumo sėkmės garantas yra ne tik šių metų kovo-balandžio mėnesiais ketinama suformuoti parlamentinė darbo grupė, bet ir keturi kertiniai aspektai: kiekvieną žmogų pasiekianti informacija apie referendumą, sugriauti tam tikri mitai, aktyvus diasporos įtraukimas ir visuomenėje žinomų žmonių neabejingumas.
„Tai, neabejotinai, yra bendras didelis darbas, – portalui Pilietybė.lt sakė pašnekovė. – O Seimas įsipareigoja išspręsti techninius klausimus, nuo referendumo įstatymo iki formuluotės ir internetinio balsavimo, kaip pilotinio balsavimo Pasaulio lietuvių apygardoje, kuris yra realus variantas ir apie tai svarstoma labai rimtai.“
Internetinis balsavimas, kaip pilotinis balsavimas Pasaulio lietuvių apygardoje, yra realus variantas ir apie tai svarstoma labai rimtai.
Kalbėdama apie diasporą Seimo pirmininkė pabrėžė jos svarbą ne tik išsprendžiant daugybinės pilietybės klausimą, bet ir kitas Lietuvai aktualias problemas.
„Jei ką tik pasibaigę metai ką nors naujo ir atvėrė, tai parodė, kokia svarbi ir kiekvieną žmogų paliečianti yra žmogaus teisių tema, – sakė V.Čmilytė-Nielsen. – Man atrodo dar niekada apie ją nebuvo tiek diskutuojama, tokiuose skirtinguose sluoksniuose ir grupėse, tokiais įvairiais kampais, kartais tokiais įdomiais ir netikėtais. Sakyčiau, tai gimsta iš naujų iššūkių ir tik parodo, kaip svarbu kalbėti šiomis temomis, kaip svarbu eiti į priekį, o ne trypčioti vietoje, ir kaip sudėtinga tai padaryti.“
Pasaulio lietuviai turi labai skirtingų, labai naudingų patirčių, kurios ateina iš kitokių visuomenių (…). Tai yra mūsų turtas, kurį aš matau kaip vieną iš tų dalykų, kuris mūsų šalį veda pirmyn.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad žmogaus teisių temą pokalbyje su aktyvios diasporos portalu Pilietybė.lt ji akcentuoja neatsitiktinai: „Pasaulio lietuviai turi labai skirtingų, labai naudingų patirčių, kurios ateina iš kitokių visuomenių ir kuriomis gali pasidalinti su Lietuvoje esančiais draugais, artimaisiais. Tai yra mūsų turtas, kurį aš matau kaip vieną iš tų dalykų, kuris mūsų šalį veda pirmyn.“
Įtraukus kuo daugiau jaunimo į politinius procesus, suteikus jiems platformą būti vienos ar kitos temos čempionais, lyderiais, klausimai sprendžiasi greičiau.
Pašnekovės teigimu, Lietuvai išspręsti aktualius klausimus ir žengti koja kojon su demokratinėmis vertybėmis gali padėti taip pat ir didesnis jaunimo įtraukimas.
„Žmogaus teisių tema praėjusiais metais natūraliai aktualizavosi labai įvairiais kampais. Neabejoju, kad bus aktuali ir šiais metais, ir ne tik todėl, kad 2022-ieji yra paskelbti Jaunimo metais, – sakė V.Čmilytė-Nielsen. – Įtraukus kuo daugiau jaunimo į politinius procesus, suteikus jiems platformą būti vienos ar kitos temos čempionais, lyderiais, klausimai sprendžiasi greičiau.“
