„Man rodos, kad geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerei, galbūt dalinantis šia funkcija tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai. (...) Tai turėtų būti susitarimo klausimas, ypatingai vertinant tai, koks dabar svarbus laikas, kokie svarbūs sprendimai yra priimami kalbant apie vakciną, pandemijos valdymą ir daugelį kitų klausimų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.
Anot jos, pagal valstybės sąrangą formaliai atstovauti šaliai EVT turėtų prezidentas, tačiau daugumai kitų ES šalių Viršūnių taryboje atstovaujama premjerų lygiu.
Kai mes pasižiūrime į kitas šalis, tai iš 27 ES šalių, berods, 23 premjerai yra atstovai EVT.
„(...) Kai mes pasižiūrime į kitas šalis, tai iš 27 ES šalių, berods, 23 premjerai yra atstovai EVT. Ir natūralu, kad tas lyderis, tas vadovas, kuris turi daugiau vykdomosios valdžios, turbūt būtų logiška, kad jis ar ji vyktų į tokius susitikimus“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.
Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Matas Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.
Premjerė I.Šimonytė lapkritį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES.
„Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti, nes ir taip bus Vyriausybei daug ką veikti“, – tuomet teigė premjerė.
Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti.
Prezidento G.Nausėdos patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad kai kurių Seimo konservatorių frakcijos narių siūlymai į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerę yra nepagrįsti nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką.
Jos teigimu, šis klausimas po Seimo rinkimų pradėtas kelti dirbtinai, siekiant vidaus politikos tikslų, o dabartinė tvarka „veikia gerai ir galėtų toliau veikti“.
