„Jau po kelių karo dienų tapo aišku, o po savaitės – visiškai akivaizdu, jog Rusijos karinės mašinos galimybės gerokai pervertintos, o Ukraina neįvertinta. Kalbėję apie trumpą karinę operaciją, apsiskaičiavo. Jie skaičiavo tankus, raketas ir lėktuvus, tačiau nesugebėjo pasverti žmonių ryžto kovoti ir nugalėti“, – sakė ji.
„Jie neįvertino ukrainiečių troškimo gyventi normalioje europietiškoje valstybėje – be sovietinio palikimo, rusiško tipo oligarchų, biurokratijos savivalės ir korupcijos. Europa turi ką pasiūlyti Ukrainai, kaip ir Ukraina – Europai. O Putino Rusija negali nieko duoti, tik atimti“, – teigia V.Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat akcentavo, kad Vakarams skiriant humanitarinę pagalbą Ukrainai, didinant ekonomines sankcijas Rusijai „tapo akivaizdu, kad Ukraina atsilaiko ir perima iniciatyvą“.
„Tačiau to negana. Ginkluotė, ypač sunkioji, yra būtina sąlyga persilaužti kare. Nors vieni principiniai sprendimai jau padaryti, kiti dar svarstomi, ginkluotė, net galutinai susitarus dėl apimčių, neatsiras akimirksniu, tam reikia laiko“, – įsitikinusi parlamento vadovė.
Pasak jos, paradoksalu, kad Rusija, įgyvendinama savo agresijos tikslus, „gauna visiškai priešingus rezultatus nei tikėjosi“, nes Ukrainos visuomenė tapo labiau susitelkusi, o kalbėdama apie „Ukrainos demilitarizaciją“, Rusija sukūrė sąlygas, leidžiančias ukrainiečiams apsiginkluoti naujausiais vakarietiškais ginklais.
„Ironiška, tačiau dabar demilitarizuojasi kaip tik Rusija, jau praradusi karo lauke didžiulę technikos dalį ir stokojanti šaudmenų“, – tvirtina V.Čmilytė-Nielsen.
„Taigi trečia išvada tokia: Putino Rusija jau pralošė Ukrainą ir dabar labai rizikuoja pralošti pačią Rusiją. Ukraina jau laimėjo. Tačiau tai – toli gražu ne pabaiga. Tarp karo ir taikos turi būti teisingumo pergalė. Agresija privalo būti įvertinta, nusikaltimų organizatoriai ir vykdytojai nubausti, nuostoliai atlyginti. Tik tuomet nugalės taika. Teisinga taika. Šiame kare visi kartu švęsime teisingos taikos pergalę. Šlovė Ukrainai! Slava Ukraini!“ – sako V.Čmilytė-Nilsen.