Pasak jos, dabartinėmis aplinkybėmis pakanka Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos.
„Aš manyčiau, kad skubėti (įvesti nepaprastosios padėties – BNS) nereikia. Tai yra galimybė, kurią mes turime, tačiau šiandien, manau, kad pakanka tos ekstremaliosios situacijos, kurią turime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Taip ji reagavo į Vidaus reikalų ministerijos siūlymą svarstyti galimą nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimą.
Anot politikų, kaip galima alternatyva tam Seimo neeilinėje sesijoje kitą savaitę turėtų būti priimti įstatymų pakeitimai, išplečiantys kariuomenės įgaliojimus prie valstybės sienos.
„Seimo sesijoje ketiname svarstyti pakeitimus, kurie suteiktų kariuomenei daugiau įgaliojimų. Jie galimi ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Girdėjome vakar tiek iš Prezidentūros, tiek Krašto apsaugos ministerijos, kad bus teikiami įstatymo pakeitimai ir bent jau pagal tai, kas paskelbta viešojoje erdvėje, iš esmės būtų daroma dar alternatyva arba lygiagreičiai nepaprastosios padėties įstatymui“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Visgi jis laikosi pozicijos, kad valstybė turėjo paskelbti nepaprastąją padėtį pasienio su Baltarusija ruože.
„Vyriausybė yra patvirtinusi, kas yra pasienio ruožas, ten yra specialus režimas. Puikiai suprantame, kad ten nei žmonių, nei teisių, nei kažkokių politinių ribojimų būtų, nes (Nepaprastosios padėties – BNS) įstatymas numato tik galimybę tokias priemones taikyti, bet tą nusprendžia Seimas ir tikrai Seime reikėtų plataus sutarimo“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Per neeilinę sesiją Seimas taip pat turėtų spręsti, ar siūlyti Vyriausybei valstybinės svarbos projektu pripažinti tvoros įrengimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, teigia valdantieji.
V.Čmilytė-Nielsen sakė besitikinti, kad tokį sprendimą parems ir opozicija.
Visi sutinka, kad fizinis barjeras šiandien yra reikalingas.
„Visi sutinka, kad fizinis barjeras šiandien yra reikalingas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen remia migrantų apgręžimo politiką, nors įžvelgia rizikų
Seimo pirmininkė reiškia paramą šią savaitę įvestai neteisėtų migrantų apgręžimo politikai, nors įžvelgia rizikų dėl tokios praktikos atitikimo tarptautinei teisei.
Pasak jos, sprendimai leisti pasieniečiams atgrasyti migrantus nuo valstybės sienos kirtimo yra būtini dabartinėje situacijoje.
„Vertinu, kad tai yra būtina, atsižvelgiant į tai, kaip vystosi situacija, kaip keičiasi“, – sakė parlamento vadovė.
„Natūralu, kad besikeičiant jai ir matant dvigubinamas ar net trigubinamas režimo pastangas daryti spaudimą tiek Lietuvai, tiek visai (...) Europos Sąjungai, mums reikia imtis griežtesnių priemonių“, – teigė ji.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme nurodyta institucijoms, užtikrinančioms ir padedančioms užtikrinti Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija apsaugą, pasirūpinti, kad asmenys išorės sieną sausumoje kirstų tik per pasienio kontrolės punktus.
Tai darantieji kitose vietose turi būti neįleidžiami į šalies teritoriją. Siekiant tai užtikrinti, pareigūnams leista naudoti psichinę ir fizinę prievartą prieš neteisėtus migrantus.
V.Čmilytė-Nielsen sako suprantanti, kad „rizikos yra“, kalbant apie tokio sprendimo atitikimą tarptautiniams žmogaus teisių standartams, tačiau čia „svarbūs keli momentai“.
„Šios priemonės yra laikinos ir jos nukreiptos į atsaką į hibridinę ataką. Mūsų partneriai ir tarptautinės organizacijos, institucijos turi įrodymų, taip pat kaip ir mes, kad ši ataka, šie veiksmai yra organizuoti Baltarusijos režimo“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Šios priemonės yra laikinos ir jos nukreiptos į atsaką į hibridinę ataką.
„Taigi turint įrodymų, kad šie veiksmai yra organizuoti režimo, mes ir imamės tų priemonių, kurios kitomis aplinkybėmis atrodytų pernelyg griežtos“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė taip pat pabrėžė, kad taikant apgręžimo politiką migrantams suteikiama teisė ir galimybė kreiptis dėl prieglobsčio oficialiuose pasienio kontrolės punktuose.
„Tarptautinėje teisėje yra precedentų, kur tokie veiksmai (...) buvo pripažinti nesantys pažeidimu“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko rekordiškai daug, daugiau kaip 4 tūkst., neteisėtų migrantų.
Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
