Klausimų dėl Lietuvos užsienio politikos šiais klausimais viešojoje erdvėje kilo Lietuvoje praėjusią savaitę apsilankius Taivano užsienio reikalų ministrui ir Seimo pirmininkei nusprendus su juo susitikti.
Vykdomosios valdžios pareigūnai, įskaitant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, su Taivano diplomatijos vadovu Josephu Wu (Džozefu U) susitikti atsisakė, siekiant vengti užuominų dėl Taibėjaus pripažinimo.
„Ta linija yra išlaikoma ir tą darome vykdydami savo anksčiau duotus įsipareigojimus, tarp kurių yra ir vienos Kinijos politika“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, Lietuva su Taivanu mezga ne diplomatinius, o „ekonominius, akademinius, kultūrinius, žmogiškuosius ryšius“.
„Tai, kas vyko pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje ir atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui, aš matau kaip nuoseklų laikymąsi savo įsipareigojimų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Jei neturime diplomatinių santykių, tai ir užsienio reikalų ministrai nesusitinka. Kitaip ir būti negali“, – teigė ji.
Tuo metu parlamentarai, įskaitant parlamentų lyderius, turi daugiau manevro laisvės, pridūrė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji pati spalį viešėjo Taivane.
Kinija 2021 metais pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Vilnius leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.
Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinija siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.
J.Wu lankantis Lietuvoje, G.Landsbergis paskelbė, kad Lietuva kalbasi su Pekinu dėl santykių normalizavimo.
„Manau, kad eina kalba apie tai, kad prekybiniai santykiai išlieka (...), ekonominis bendradarbiavimas yra ir nėra noro kažkaip jį stabdyti. Manau, kad tai yra racionali Lietuvos pozicija ir šiuo atveju jokio ypatingo pokyčio aš nematau“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.