„Kaip žinot, Seimas priėmė įstatymą ir dalis Seimo narių, nemaža dalis balsavo už jį būtent dėl to, kad jame buvo rasta pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių. Tai aš suprantu, kad jeigu Vidaus reikalų ministerijai (VRM), na, kažkurios tai įstatyme numatytos išlygos atrodo neproporcingos Vyriausybė gali teikti pasiūlymus ir keisti įstatymą, tačiau dabartiniame etape įstatymas turi būti vykdomas visa apimtimi“, – penktadienį LRT radijui sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Ministrų kabineto patvirtintu nutarimu trečiadienį įsigaliojo įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Pagal jį, tokį leidimą suteikia Vyriausybė, gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją.
Siekiant subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir migrantų teises, įstatyme taip pat buvo numatyta, kad apgręžimas netaikomas, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.
Tačiau VRM parengtame nutarimo projekte numatyta, kad sudaryti ginkluotų konfliktų sąrašo „nėra objektyvių prielaidų“, nes nes taip būtų sukurtas „traukos veiksnys“ instrumentalizuotai migracijai.
„Aš manau, kad taip nebus. Taip negali būti, nes įstatymas yra priimtas, ir Vyriausybė turės jį vykdyti arba inicijuos pakeitimus, kuriuos Seimas vėlgi svarstys. Tai, manau, situacija yra, mano akimis žvelgiant, ganėtinai aiški“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Žinoma, pats klausimas nėra lengvas, ir Lietuva yra patekusi į na, tokį spaudimą tarp rūpesčio nacionaliniu saugumu ir žmogaus teisėmis, ir tuo sumaniai naudojasi autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir jo režimas. Tačiau mes iš savo pusės stengiamės Seime rasti kompromisinius sprendimus ir pasikartosiu, jeigu Vidaus reikalų ministerijos akimis jie nėra pakankami, tuomet reikės inicijuoti įstatymo pakeitimą“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, nėra retenybė kai išsiskiria leidžiamosios ir vykdomosios valdžių nuomonės, tačiau „šiuo atveju įstatymas jau yra priimtas“.
Savo ruožtu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra teigusi, kad sprendimas atsisakyti išimties dėl migrantų apgręžimo nėra paprastas ir lengvas, tačiau būtinas gintis nuo neteisėtos migracijos.
Migrantų apgręžimą įteisinantį įstatymą teikė pati Vyriausybė, bet jos siūlytame variante išimties nuo ginkluotų konfliktų bėgantiems migrantams nebuvo.
Šią išimtį projekto svarstymo stadijoje Seime numatė Žmogaus teisių komitetas, vėliau jai pritarė visas parlamentas.
Dabartinį Ministrų kabineto sprendimą kritikuoja ir Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai, ir nevyriausybininkai. Anot jų, siekis išlaikyti pusiausvyrą tebuvo „akių dūmimas“.
Neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą bandantys atvykti migrantai apgręžiami jau beveik dvejus metus.
Šalies pareigūnai migrantų srautus vadina hibridine Minsko ataka, o pasieniečiai tikina, kad prie to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
Vilnius balandžio pradžioje dėl neteisėto migrantų įvežimo į šalį ėmėsi tarptautinės bylos prieš Baltarusiją.