Tikisi, kad ratifikuoti pavyks
Kalbėdama apie Stambulo konvenciją, kurią Lietuva pasirašė dar 2013 metais, tačiau iki šiol neratifikavo, V.Čmilytė-Nielsen teigė matanti galimybių ją ratifikuoti šio Seimo kadencijoje.
Apie tai ji kalbėjo pačios inicijuotoje diskusijoje „Smurtas prieš moteris: priežastys, formos ir sprendimai“, skirtoje vasario 14-ajai, nesitaikstymo su smurtu prieš moteris dienai paminėti.
„Dar derybų dėl koalicijos metu Stambulo konvencijos klausimas buvo įrašytas į sutartį ir tai buvo vienas rimtų įsipareigojimų. Tiesa į tą dalį, kurioje akivaizdu, kad ne kiekvienas koalicijai priklausantis Seimo narys būtinai balsuos už, bet į spręstinų ir prioritetinių darbų dalį, – kalbėjo ji ir patikino – Tikrai tas klausimas nebus nustumtas į šalį.“
Ji pati žadėjo kelti diskusijas, taip pat kartu su žmogaus teisių entuziastais ieškoti galimybių kovai prieš moterų patiriamą smurtą.
„Kalbėsimės su visų politinių frakcijų atstovais. Tam, kad ji būtų ratifikuota, reikia plataus politinio palaikymo, nes nei viena frakcija, matyt, nekalbės vienu balsu, nes tai yra vertybinis klausimas.
O kalbant apie vertybinius klausimus, kaip žinoma, Seimo nariai ypač entuziastingai naudojasi laisvo mandato teise“, – sakė ji ir apgailestavo, kad pasipriešinimo taip pat gali būti, nes dokumentas yra „apaugęs“ įvairiausiais mitais.
Seimo pirmininkė išsakė apmaudą, kad nemaža dalis žmonių, prieštaraujančių Konvencijos ratifikavimui, patys nėra jos skaitę ir emocijoms leidžia iškreipti tai, kas parašyta dokumente.
Todėl svarbu suburti įvairius žmones, kurie net ir nebūdami žmogaus teisių ekspertais, yra atviri loginiams, „o ne emocijomis, mitais, baimėmis paremtiems argumentams, kurių viešojoje erdvėje pakanka.“
„Esu įsitikinusi, kad šis klausimas, kaip ir reprodukcinių teisių klausimas, kaip ir lytinio švietimo klausimas, bus svarbūs šio seimo darbotvarkėje“, – viltis išsakė V.Čmilytė-Nielsen.
Duotų įrankius kovoti su smurtu
„Konvencija pati savaime visų problemų neišspręs, tačiau ji duoda mums įrankius su smurtu lyties pagrindu kovoti visuose lygiuose“, – pažymėjo ji.
Seimo pirmininkės teigimu, Stambulo konvencijoje yra reikalingų nuostatų, kurios Lietuvos teisėkūroje apskritai nėra atspindėtos. Pavyzdžiui, persekiojimo klausimas.
„Su tuo susiduria nemažai moterų, kurios bando palikti smurtinius santykius, bet jos dažnu atveju nesulaukia reikiamos pagalbos, nes tas reiškinys nėra pakankamai atpažįstamas, ar galbūt jis yra irgi šiek tiek nuvertinamas kaip nepavojingas, nors kartais jis tampa įžanga į fizinius smurto protrūkius“, – kalbėjo ji.
Konvencija pati savaime visų problemų neišspręs, tačiau ji duoda mums įrankius su smurtu lyties pagrindu kovoti visuose.
Deja, pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen, yra nemažai oponentų, kurie nepagrįstai teigia, jog visos problemos Lietuvoje išspręstos ir Stambulo konvencija visiškai nereikalinga, esą Lietuvos įstatyminė bazė tobula.
Politikai nesutaria
Šiemet sukanka dešimt metų po Stambulo konvencijos parengimo. 2013 metais Lietuva pasirašė ją, tačiau iki šiol neratifikavo (neįtvirtino).
Konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę.
Ji paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, tad joje įtvirtintas valstybių įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
Tačiau daliai Lietuvos žmonių ši konvencija nepriimtina dėl nuostatų, visai nesusijusių su smurtu prieš moteris. Teigiama, neva ratifikavus konvenciją slapta bus pakeista arba apskirtai panaikinama lyties sąvoka.
Seime ne kartą bandyta grįžti prie šio klausimo, tačiau sutarimas iki šiol neprieitas.
