Žinių radijui antradienį ji teigė, kad praėjusią savaitę registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra „ganėtinai konservatyvus kompromisas“, atsižvelgiantis į kritiką liberalesniam, dar prieš metus pateiktam projektui dėl partnerystės.
„Aš nematyčiau erdvės tolimesniems kompromisams. Kažkokios retorinės paieškos, mėginimas apibrėžti įstatymu meilę ar artimą ryšį – tai jau kelias yra į niekur ir labiausiai parodo mūsų valstybės kompleksus, o ne kažkokią konstruktyvią poziciją ar tolimesnių kompromisų paiešką“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė, kalbėdama apie jau trečią Seime registruotą iniciatyvą, skirtą teisiškai apibrėžti nesusituokusių artimų asmenų santykius.
Per 20 parlamentarų, daugiausiai partnerystės ir civilinės sąjungos oponentų, praėjusią savaitę registravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis būtų įteisinta nauja sąvoka – artimas ryšys.
Jį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
V.Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad būtent Civilinės sąjungos įstatymo projektui Seime bus teikiama pirmenybė.
„Tai jis yra pagrindinis. Bet tikėtina, kad ir naujasis, artimo ryšio projektas, pasieks posėdžių salę ir Seimas dėl jo apsispręs“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji pripažino, kad balsavimas bus „margas“ ir nuomonės išsiskirs net ir tarp valdančiųjų, tačiau pabrėžė matanti tai kaip „Seimo skolą žmogaus teisių srityje mūsų šimtams tūkstančių porų“.
Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Parlamente praėjusią savaitę parengta nuosaikesnė alternatyva – Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Juo siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
