V. Čmilytė-Nielsen: sprendžiant dėl gynybos finansavimo reikia ieškoti balanso

Sprendžiant dėl didesnio finansavimo gynybai negalima naštos užkrauti vienai visuomenės grupei, sako Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

„Priimti sprendimus turime įsivertinę, kur esame, puikiai suprasdami, kad privalu situaciją vertinti racionaliai ir objektyviai, vieniems kitų nebauginant, bet ir neignoruojant grėsmių“, – šeštadienį per Liberalų sąjūdžio gynybos forumą sakė ji.

Liberalų pirmininkės teigimu, tai reikia daryti „neuždedant neproporcingos naštos kuriai nors vienai visuomenės grupei, stiprinant pasitikėjimą vieni kitais valstybėje“.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad šiose paieškose būtinas balansas tarp tradicinio, natūralaus liberalių pažiūrų žmonėms skepsio dėl naujų mokesčių ir teisėto žmonių lūkesčio, kad atsakomybę turinčios, tolesnę perspektyvą matančios politinės jėgos ieškos ir ras reikalingus sprendimus.

Pasak Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdis visą šią kadenciją buvo saugiklis, kuris neleido įgyvendinti radikaliausių sprendimų.

Anot jos, komplikuotus sprendimus kiekvienam liberalių pažiūrų žmogui reikėjo priimti tiek siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, tiek Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos hibridinę ataką, kurioje migracija buvo paversta ginklu.

„Šiandien mums reikia žengti dar vieną žingsnį, nors Lietuva gynybai skiria tiek, kiek niekada anksčiau neskirdavo, bet ir priešą už sienos turime tokį agresyvų ir revanšistinį, koks jis seniai nebuvo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata per diskusiją sakė, kad darant apsisprendimus, būtina atsakyti į svarbiausią klausimą: „Ar mes kare, ar ne?“

Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė balandžio viduryje pranešė apie specialaus fondo gynybai steigimą. Jame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį taip pat galėtų aukoti gyventojai ar verslas. Ministrė pirmininkė tuomet taip pat teigė, kad siūlymai bus parengti per artimiausias savaites.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų