Pirmajame Seimo rinkimų ture Liberalų sąjūdis iškovojo 6 mandatus. Dar 9 mandatus partija gali laimėti vienmandatėse.
Porinkiminėje spaudos konferencijoje partijos lyderė V.Čmilytė-Nielsen pripažino, kad rezultato tikėjosi geresnio.
Tačiau dabar, prieš akis iškilus centro dešinės koalicijos, kurioje dalyvautų Liberalų sąjūdis, Laisvės partija ir konservatoriai, vaizdiniui, draugiškumą Aušrinei Armonaitei demonstruojanti V.Čmilytė-Nielsen savo partijos rezultatą suplaka su Laisvės partijos ir vadina tai liberalų sėkme.
Bet ar nuslūgus euforijai neatsinaujins buvusius bendražygius po išsiskyrimo kamavusios nuoskaudos, jei antras turas centro dešinei save priskiriančioms partijoms bus sėkmingas? Kokius darbus partija dėlioja naujai kadencijai? Kokios sritys ją domina labiausiai?
Apie visa tai 15min kalbėjosi su V.Čmilyte-Nielsen.
Interviu vaizdo įrašą stebėkite čia:
– Ar jūsų neerzina tai, kad vertinant pirmojo turo rinkimų rezultatus Liberalų sąjūdžio rezultatas lyginamas su Laisvės partijos. Gal atsakėte sau į klausimą, kas lėmė geresnį Laisvės partijos pasirodymą – ar tik nauji veidai?
– To buvo galima tikėtis, kad mūsų rezultatai bus lyginami. Iki rinkimų skelbiamose prognozėse buvo labai daug kalbama apie vieną iš didžiųjų intrigų – kaip seksis liberalioms partijoms. Iki rinkimų atrodė, kad jos yra vos ne trys, dabar matome, kad barjerą perlipo dvi.
Iš tiesų, ne, manęs neerzina liberalų rezultatas. Kaip tik jis mane džiugina. Lyginant su 2016 metais, kai Liberalų sąjūdis surinko 115 tūkst. balsų, šiemet mes turime dviejų liberalių partijų rezultatą labai gerą, kuris bendroje sumoje – 180 tūkst.
Tiek žmonių pasitikėjo arba Laisvės partija, arba Liberalų sąjūdžiu – tai vertinu kaip didelę sėkmę bendrai tos politinės krypties.
Ir parodymą, kad žmonės išsiilgo daugiau laisvės. Mes kalbame apie laisvę su atsakomybe. Bet bet kokiu atveju, pirmojo rato rezultatas yra liberalų pergalė.
– Kai Liberalų sąjūdį paliko Remigijus Šimašius, Aušrinė Armonaitė, iš kai kurių jūsų partijos atstovų buvo justi beveik asmeninė nuoskauda. Kaip manote, ar nuslūgus euforijai – jei bus formuojama centro dešinės koalicija, tos senos nuoskaudos neatsinaujins ir nepradės trukdyti darbui?
– Aš nesakyčiau, kad mūsų partijoje buvo daug nuoskaudų. Nuoskaudų, matyt, buvo abiejose pusėse ir aš džiaugiuosi tuo, kad asmeniškumų ar asmeninių nemalonių jausmų nei aš, nei Aušrinė viena kitai nejaučiame.
Laikas nuo laiko mes pasikalbame Seime, labai dažnai balsuojame panašiai. Tai natūralu, nes mūsų pažiūros daugeliu atvejų sutampa. Tikrai nemanau, kad asmeniškumai galėtų mums sutrukdyti kalbėti dėl galimos koalicijos ar dėliotis politinius prioritetus.
Matyt, gerai, kad mes sugebame žiūrėti į ateitį.
– Mėgstama pabrėžti, kad jūsų frakcija yra pasidalijusi į dvi dalis. Kai kuriuos jos narius Eugenijus Gentvilas yra įvardijęs agroliberalais. Jonas Varkalys, Juozas Baublys, Ričardas Juška – jie yra patekę į antrąjį turą. Jei jie laimėtų, kaip juos įtikintumėte palaikyti cento dešinės koalicijos sprendimus, o ne „valstiečių“, ką jie kartais demonstruodavo?
– Na, aš juos vadinčiau regionų liberalais. Manau, kad labai didelė Liberalų sąjūdžio jėga tame, kad mes esame ne tik miestuose neblogus rezultatus rodanti partija, bet ir turime stiprius atramos taškus, stiprius politikus regionuose.
Lietuva nėra vieno miesto šalis ir tikrai tokia neturėtų būti. Aš labai vertinu kolegas, kurie yra iš visų Lietuvos kampelių, ir manau, kad tai yra mūsų jėga. Kad mūsų frakcijoje ne visada buvo disciplinuoti, vienbalsiai sprendimai, yra akivaizdu.
Neabejoju savo kolegų pasiryžimu remti tą liniją, kurią pasirinks partija.
Aš nemanau, kad tai yra taip jau blogai, ypač esant opozicijoje lankstumo gali turėti šiek tiek daugiau.
Žvelgiant į ateitį – neabejoju savo kolegų pasiryžimu remti tą liniją, kurią pasirinks partija, kurią patvirtins partijos valdyba ir dėl kurios visi kartu demokratiškai sutarsime.
– Kas turėtų nutikti, kad jūs neprisijungtumėte prie centro dešinės koalicijos?
– Centro dešinės koalicija kol kas vis dėlto yra hipotetinė koalicija, nes mes neturime pusės rezultatų.
Po pirmojo turo rezultatų mes galime daryti prielaidą, kad šiek tiek didesnė tikimybė, jog centro dešinės koalicija bus buriama. Tačiau, kaip žinome iš senesnių rinkimų, antras turas dažnai visiškai perbraižo pirmojo turo rezultatus arba juos iš esmės pakoreguoja.
Man labai svarbu, kad mes kuo geriau pasirodytume antrame ture, kur turime net devynis vienmandatininkus. Aš tikiuosi, kad mes galime padvigubinti savo frakcijos narių skaičių ir tokiu būdu, žinoma, savo svorį padidinti galimose derybose, kai galėsime tvirčiau atstovėti tuos įsipareigojimus rinkėjams, kuriuos esame numatę.
– Jei bus formuojama centro dešinės koalicija – galima nuspėti, kad Laisvės partija dėl kai kurių dalykų su konservatoriais nesutars. Pavyzdžiui, dėl tos pačios lyties santuokos – ne partnerystės. Kurią pusę šiame klausime jūs palaikysite, jei bus toks ginčas?
– Vienos lyties asmenų santuoka – turime būti atviri – nėra politinės darbotvarkės klausimas šiandien. Tai yra šiek tiek rinkiminės retorikos klausimas ir Laisvės partija tą irgi puikiai žino.
2017 metais aš teikiau lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, jį teikėme drauge su Aušrine Armonaite, kuri tuo metu dar buvo mūsų frakcijos narė. Ir Seime šis projektas nesulaukė palaikymo, tai aš labai tikiuosi, kad mes galėsime grįžti prie to projekto ir kad naujasis Seimas – net jeigu konservatoriai bus viena iš pagrindinių ar valdančiųjų jėgų, bus mažiau konservatyvus tais klausimais ir mes pagaliau išspręsime tuos dalykus, kuriuos galima buvo ir reikėjo išspręsti prieš kokį gerą dešimtmetį.
Bet vienos lyties asmenų santuoka neišsprendus partnerystės nėra politinės darbotvarkės klausimas. Kol kas tai yra teorinis klausimas, apie kurį reikia diskutuoti, reikia kalbėtis, bet kol kas yra hipotetinis dalykas.
– Galbūt jau atsargiai apgalvojote, į kokias ministerijas galėtumėte pretenduoti, kur turėtumėte stipriausių žmonių?
– Mums svarbiausia yra programinių įsipareigojimų įvykdymas, tikrai ne postai. Bet žinoma, kad tuos įsipareigojimus įvykdytum, geriausia yra turėti tvirtas pozicijas tiek Seime, tiek ministerijose.
– Tačiau jūsų programa apima viską.
– Be abejo, taip. Mes, matyt, buvome vienintelė politinė jėga, kuri prieš rinkimus įvardijo savo prioritetines ministerijas ir netgi kai kurių šešėlinių ministrų pavardes. Mes nuo pat pradžių kalbėjome apie tai, kad mums labai svarbu yra švietimas, svarbi aplinkosauga ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija – mes matytumėm, kaip tas tris svarbiausias.
Žinoma, kai dabar susiduriame su pandemija, situacija sveikatos apsaugos sistemoje potencialiai paliečia absoliučiai kiekvieną, Sveikatos apsaugos ministerija yra labai labai svarbi ir manau, kad tai yra viena iš sferų, kur reikės pokyčių.
– Konservatoriai dėlioja matematiką ir akivaizdu, kad jie nespjauna į Darbo partiją. Kai kurie politologai teigia, kad Darbo partija galėtų neprisijungti prie koalicijos formaliai, bet būti remianti jėga. Ką jūs apie visa tai galvojate ir kaip jums ši politinė jėga?
– Aš jau ne viename interviu esu sakiusi, kad Darbo partijos ideologija yra sunkiai apibrėžiama.
Vertinant tai, partneris būtų sunkiai prognozuojamas.
Jie patys save priskiria centro kairei, bet tuo pat metu sako, kad yra labai liberalūs. Antanas Guoga save vadina centristu, tad man yra šiek tiek sunku atsakyti, kokią ideologiją jie atsineštų į galimos koalicijos derybas. Vertinant tai, partneris būtų sunkiai prognozuojamas.
– Socialdemokratai labai akivaizdžiai demonstruoja, kad jie prie centro dešinės nesijungtų jokiu būdu. Kaip manote, ar konservatoriams, abiem liberalioms partijoms jau derėtų juos nurašyti?
– Prieš rinkimus man atrodė, kad mūsų bendras darbas opozicijos formate drauge su konservatoriais ir socialdemokratais buvo konstruktyvus ir pakankamai sėkmingas, kad jis galėtų būti prielaida tolesniam bendradarbiavimui jau naujajame Seime.
Galbūt net valdančiosios koalicijos rėmuose.
Bet šiuo metu, po pirmojo turo rezultatų, kurie socialdemokratams buvo labai nuviliantys, jie lyg pasirinko kitą – centro kairės – pusę, pakankamai aiškiai tai iškomunikavo. Matyt, tokia jų valia ir toks jų sprendimas.
– Po rinkimų valdančiajai daugumai teks apsispręsti, ar reikia karantino ir ką daryti su koronaviruso atvejais, kurių šiandien turime jau virš 300. Panašu, kad tai bus labai didelė problema. Gal apgalvojote siūlymus, kaip reikės kovoti su pandemija ir ar palaikytumėte tai, kas vyko kovo mėnesį, pavyzdžiui, barų uždarymą, parduotuvių darbo laiko trumpinimą?
– Visų pirma, labai apmaudu, kad mes iššvaistėme vasarą, kai buvo ramu, kai susirgimų skaičius buvo pasiekęs vienetus.
Atrodo, tuo laikotarpiu visi labai nusiramino, o valdantieji „valstiečiai“ paskendo tos pirmosios pergalės šventime, lyg tuo viskas baigsis.
Šiek tiek nepasisekė, aš ironizuoju, kad rinkimai sutampa su antrosios bangos kilimu.
Manau, kad tai buvo viena principinė klaida. Kitas dalykas – šiek tiek nepasisekė, aš ironizuoju, kad rinkimai sutampa su antrosios bangos kilimu. Akivaizdu, kad sprendimai valdant koronaviruso situaciją neatsiejami nuo politinės situacijos ir, matyt, tai lemia nenoras pasirodyti nepopuliariais.
Manau, kad viskas yra paprasta – reikia įsiklausyti į ekspertų nuomonę. Būtent ekspertų, o ne politikų, o politikai, remdamiesi ja, priims sprendimus.
Matyt, apie vieną didelį uždarymą šiandien kalbėti neverta, verta kalbėti apie tai, kad turi būti labai aiškūs kriterijai, kada regioniniu pagrindu yra maži karantinai, valdymas židinių, sirgimų atsekamumas. Visa tai iš esmės yra žinoma, kitos šalys tai jau taikė ir taikė sėkmingai.
– Ir pas mus bandoma.
– Ir pas mus bandoma, bet atrodo, dabar mes iš paskos bėgame koronavirusui. Labai pasigendu aktyvesnės ministerijos, aktyvesnio jos veikimo. Matyt, ministerijoje visi gyvena kadencijos pabaigos ir naujos kadencijos laukimo nuotaikomis, kas tikrai labai apsunkina kovą su koronavirusu.
– Šią savaitę daug kalbėta apie kitų metų biudžetą, kuris suplanuotas su 5 proc. deficitu. Andrius Kubilius pareiškė, kad gali tekti veržtis diržus, „valstiečiai“ tikina kitaip – o ką jūs apie tai manote?
– Situacija yra labai neapibrėžta. Viena vertus, mes esame pasiskolinę daug pinigų ir turime, atrodo, nemažai galimybių dalį jų investuoti į ateitį, proveržį kai kuriuose srityse.
Tik labai svarbu, kad, tarkime, Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano pinigai nebūtų išbarstyti mažiems projektėliams, orientuoti į infrastruktūros pagerinimą, o kad jie būtų žvelgiantys į ateitį ir užtikrinantys proveržį, tarkime, su žaliąja ekonomika, žiedine ekonomika susijusiose srityse. Tai mes galime šiandien padaryti.
Ar tai pavyks yra didelis klausimas. Manau, kad žvelgiant į 2021 metų biudžetą, svarbu neprisiplanuoti papildomų išlaidų, kaip čia buvo kalbama apie tryliktąją pensiją, kuri yra šakėmis ant vandens priešrinkiminis dalykas išmestas, kuris neaišku, ar pagrįstas skaičiais.
Kokia bebūtų naujoji valdžia, Vyriausybė, pirmas darbas bus įvertinti objektyvią finansų būklę, nes apie ją opozicija turėjo labai nepilną informaciją.
– Iš Viliaus Šapokos (finansų ministro – aut.) kalbų eitų suprasti, kad ji nėra labai gera.
– V.Šapoka šioje vietoje elgiasi pakankamai garbingai ir stengiasi atstovėti valstybinį interesą, stengiasi nepasiduoti premjero spaudimui pasakyti, kad mes viską galime ir visiems pakrapnosime po truputį pinigų. Tai, matyt, tokių galimybių nebus.
– Nepaisant to, būsite valdžioje, ar ne, kokios bus pirmosios trys iniciatyvos Seime?
– Esant galimybei prisijungti prie valdančiosios koalicijos pirmasis darbas ir yra įvertinti finansų būklę ir numatyti planą 2021 metams.
Labai svarbu iškart imtis švietimo temos, kuri taip pat stagnavo pastaruosius kelerius metus.
Čia mes turime visą eilę problemų: pradedant nuo to, kad Lietuvos mokyklose jau trūksta apie 400 vadovų, turime tiesiog blogėjančią situaciją. Mes turime situaciją, kai Lietuvos mokyklose vis dar yra jungtinės klasės, ką galima būtų nelabai sudėtingai išspręsti. Mes turime situaciją, kai vienam moksleiviui ar studentui Lietuvoje skiriamos lėšos yra labai mažos, perpus mažesnės, nei, tarkime, EBPO vidurkis. Nepaisant to, kad švietimui mes skiriame visiškai normalų procentą nuo BVP, pakankamai gerai atrodome bendrame kontekste.
Švietimo srityje yra labai daug darbų, kuriuos būtina daryti. Kitas dalykas – senųjų neproporcingų suvaržymų atšaukimas.
Čia galima paminėti ir su alkoholiu susijusias „valstiečių“ iniciatyvas, kurios buvo chaotiškos, bet iš esmės nei viena nepasiteisino.
– Ar tai būtų laiko ribojimų naikinimas?
– Ne tiek apie laiką kalbant, bet čia ir apie lauko kavines daug kalbėta, ir reklamos suvaržymai, kurie iš esmės nepasiteisino.
Galime prisiminti, kad kadencijos pradžioje buvo net žurnalų plėšymo vajus ir panašūs dalykai, o šiemet tyrimai parodė, kad ta politika nepasiteisino ir tarp jaunų žmonių alkoholio vartojimas tik didėjo.
Ir žmogaus teisių srityje yra darbų, prie kurių būtina grįžti. Tai – adekvatesnės bausmės nusižengimams, tas pats partnerystės klausimas, kurį, esant galimybei, reikėtų spręsti.
– Liberalų sąjūdis jau dvi kadencijas dirbo opozicijoje. Kaip paveiktų partiją tai, jei tektų dirbti ir trečią?
– Darbas opozicijoje mūsų visiškai negąsdina. Mūsų ėjimas į valdančiąją koaliciją būtų susietas tik su tuo, kad mes galime įgyvendinti savo pažadus rinkėjams ir kad deramas dėmesys būtų skiriamas mums svarbiausioms temoms.
Jei tektų dirbti opozicijoje, aš manau, kad mes galėtume būti ir tvirta, ir konstruktyvia opozicine frakcija. Šis dalykas mūsų negąsdina.
