2019 02 14

Viktorija Čmilytė-Nielsen siekė padėti vėžiu sergantiems žmonėms, bet liko nesuprasta

Ketvirtadienį į Seimo posėdžio darbotvarkę sugrįžo liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis parlamentarė siūlė ne tik sukurti racionalesnę embrionų saugojimo ir donorystės sistemą, bet ir garantuoti valstybės finansinę pagalbą vaisingumui išsaugoti.
Kostiumo dizaino katedros studentai Nacionaliniame vėžio institute pristatė savo sukurtų galvos apdangalų kolekciją
. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

V.Čmilytės-Nielsen teigimu, opi problema, kurią būtina spręsti, yra sunkiomis ligomis sergančių ligonių vaisingumo išsaugojimo kompensavimas.

„Siūlau pilnai kompensuoti visas nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, pagalbinio apvaisinimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo ir šių ląstelių paėmimo procedūras, įskaitant vaistus, taikomus sunkiems ligoniams“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Ji pažymėjo, kad ligonių, kuriems aktualios šios paslaugos, skaičius labai ribotas: „Kalbame ne apie tūkstančius, bet dešimtis žmonių per metus. Būtų siunčiamas signalas, kad tie žmonės mums rūpi, kad suteikiame jiems viltį susilaukti vaikų ir ateityje gyventi visavertį gyvenimą.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Kolegas Seimo narius liberalė kvietė nepalikti onkologinių ligonių, turinčių viltį ateityje susilaukti vaikų, likimo valiai.

„Manau, kad mūsų realus rūpestis šeimomis, demografine situacija įpareigoja mus tai daryti“, – kalbėjo politikė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimu V.Čmilytė-Nielsen siekė, kad valstybė savo lėšomis imtųsi padėti bent asmenims, kurie dėl sveikatos būklės, galimų jos sutrikimų ar paskirto kitų ligų gydymo negali paprastai ir lengvai išspręsti savo nevaisingumo problemų ar išsaugoti vaisingumą. Visų pirma tai liečia onkologinius ligonius.

Sveikatos apsaugos ministeriją ji ragina nustatyti jaunų onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo kompensavimo tvarkas, įtvirtinti su lytinių ląstelių ir embrionų donavimu susijusių išlaidų kompensavimo galimybę bei atlyginimą donorams.

Be to, buvo teikiami ir pasiūlymai dėl amžino embrionų saugojimo, siekiant nuo šeimų nuimti finansinę naštą. Jie buvo atmesti po pateikimo.

Įžvelgė grėsmę dėl prekybos organais

„Popietinėje sesijoje turėsime aibę pavyzdžių, kaip kilniomis idėjomis prisidengiant siekiama ne visai kilnių tikslų. Turėsime įstatymo projektą, kur prisidengiant pagalba jauniems žmonėms bus bandoma legalizuoti vidutinius narkotikų kiekius, prilyginant juos dopingui. Pagalba nevaisingiems žmonėms yra labai reikalinga, tačiau šalimais tame pačiame projekte prisidengiant pagalba bandoma įteisinti kitą dalyką – atlygį už lytines ląsteles.

Mes nenorime moterų paversti išnaudojimo objektu.

Seimo Teisės departamentas sako, kad tokios nuostatos, kokios siūlomos projekte, nedera su lytinių ląstelių neatlygintinumo principu. Donorystė negali būti atlyginama: lytinės ląstelės, žmogaus organai, audiniai negali būti perkami.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Čia prisidengiant kilniu tikslu atsiranda prekyba lytinėmis ląstelėmis. Ir toks įspūdis susidaro ne tik man, bet ir Seimo Teisės departamentui. Manipuliuojant žmonių jausmais, bandant sudaryti įspūdį, kad žmonėms nepadedama, norima išnaudoti neturtingas moteris, nes juk žinome, kad pardavėjomis tampa neturtingos moterys, o mes nenorime moterų paversti išnaudojimo objektu“, – po pasiūlymų pristatymo iš tribūnos V.Čmilytei-Nielsen replikavo parlamentarė, „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Paskaitykite įstatymo projektą ir turėkite gėdos mesti tokius kaltinimus.

„Žvelgdama į save nematote net mažiausios kaltės, o kitų žmonių veiksmuose matote labai gilias manipuliacijas. Randate argumentų, kurie neturi nieko bendra su realybe. Kaltinate vos ne organų prekyba. Paskaitykite įstatymo projektą ir turėkite gėdos mesti tokius kaltinimus. Tai yra tiesiog žema ir akivaizdi manipuliacija“, – A.Širinskienei atsakė pataisų teikėja.

Seimo teisės departamentas savo išvadoje iš tikrųjų pažymi, kad vienoje projekto straipsnio dalyje stokojama aiškumo.

„Nėra aišku apie kokią kompensaciją šioje nuostatoje kalbama, kadangi keičiamo įstatymo tekste niekur neminimos jokios kompensacijos. Siūlytina aiškiai nurodyti kokios kompensacijos turimos omenyje (kitu atveju įstatymo nuostatų praktinis taikymas bus probleminis). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pats kompensavimo (ar atlyginimo) principas nedera su imperatyvia keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia, kad lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai nurodyti, kad už paimtas lytines ląsteles lytinių ląstelių donorams yra kompensuojama (atlyginama) suma, neviršijanti jų patirtų faktinių išlaidų“, – rašoma Tiesės departamento išvadoje.

Šiandien atmetėte projektą, kuris būtų galėjęs pagerinti nevaisingų porų gyvenimą.

V.Čmilytei-Nielsen įsitikinusi, kad Teisės departamento išvada viso labo nurodo, kad pataisas reikia tobulinti.

„Noriu patvirtinti, kad šiandien atmetėte projektą, kuris būtų galėjęs pagerinti nevaisingų porų gyvenimą, ir jūs tą puikiai žinote“, – kalbėjo pataisų autorė V.Čmilytei-Nielsen.

Tačiau tobulinti savo projekto ji neturės galimybės: Seimo nariai pirmu balsavimu nusprendė nepritarti projektui po pateikimo. Antruoju balsavimu nutarta atmesti siūlomą projektą.

Pacientai net neinformuojami

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas nesistebi Seimo sprendimu atmesti V.Čmilytės-Nielsen pataisas, tačiau iš esmės džiaugiasi, kad pagaliau onkologinių pacientų, siekiančių išsaugoti vaisingumą, problemos buvo iškeltos į valstybinį lygį.

„Man labai patiko V.Čmilytės-Nielsen siūlomos pataisos“, – sakė Š.Narbutas.

Jis neslepia, kad problema tikrai aktuali, ypač, kai onkologinė liga nustatoma jauname amžiuje ar net paauglystėje.

„Didžioji dalis pacientų net nėra informuojami, kad gydant onkologinę ligą jie vėliau gali turėti problemų su vaisingumu. Pirmą dieną po diagnozės jiems pradeda taikyti chemoterapiją, radioterapiją ir jie jau nebegali užsišaldyti lytinių ląstelių. Todėl pirmiausia siekiame, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią kiekvienas pacientas po diagnozės nustatymo būtų informuojamas apie galimas pasekmes dėl nevaisingumo“, – kalbėjo Š.Narbutas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šarūnas Narbutas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šarūnas Narbutas

Tie, kuriems pasisekė susidurti su profesionaliu gydytoju, suteikiančiu visą informaciją, turi priimti sprendimą, ką darys.

„Šiandien tie, kurie informuojami, lytinių ląstelių užšaldymo procedūras apmoka iš savo kišenės. Tačiau, žinoma, tai yra pinigų klausimas – tai gali leisti tik turtingesni pacientai“, – pažymėjo Š.Narbutas, ne kartą kėlęs onkologinių pacientų diskriminacijos problemas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis