V.Čmilytė-Nielsen pirmadienį pareiškė, kad artėjant europinio žaliojo sertifikato įsigaliojimui nebereikia stengtis įsivesti galimybių pasą, o pinigus ir energiją esą geriau nukreipti padėti uždarytiems verslams.
Didžiausia galimybių paso entuziastė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį nė neslėpė, kad toks Liberalų sąjūdžio pirmininkės pareiškimas jai buvo staigmena.
Tačiau iš premjerės Ingridos Šimonytės kalbų galima spėti, kad dėl galimybių paso neapsigalvota – sprendimas greičiausiai bus trečiadienį.
Ką visa tai reiškia?
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M.Baltrukevičius 15min teigė, kad būtų keista, jei nebūtų juntamos įtampos tokiu visiems sunkiu metu.
Anot jo, nesutarimai yra natūralūs, nes situacija įtempta, spaudimas Vyriausybei didelis, o postai valdžioje nėra tokie patogūs, kokie jie būtų įprastesnėmis aplinkybėmis.
Dėl šių priežasčių, pasak pašnekovo, negali būti sprendimų, kurie visus tenkintų šimtu procentų.
„Manau, kad tai – natūralus atsargumas. Nes jeigu viskas labai sklandžiai su ES sertifikatu vyks ir mes iš tikrųjų gana sklandžiai galėsime jį naudoti. Suprantu, kad šis pasas bus kitoks, labiau kelionėms, bet niekas nedraudžia atskiroms šalims naudoti ir kažkokiems tikslams savo viduje. Tarsi yra suprantamas tas atsargumas – kam čia daug investuoti.
Manyčiau, kad čia ne poza, bandymas išjudinti vandenis ar noras suvedinėti sąskaitas, įsiūbuoti koalicijos laivą kuo labiau, o geriausio sprendimo paieška“, – V.Čmilytės-Nielsen pareiškimą vertino jis.
Platesnių galimybių atvėrimo klausimai – jautrūs
„Manau, kad visi politikai, kurie yra daugumoje, turi bendrą tikslą kaip galima greičiau atverti langą į įprastinį gyvenimą, bet kartu iš rankų nepaleisti sergamumo kontrolės.
Ir vėlgi sunku turbūt kartais įvertinti, ką iš tiesų visuomenė galvoja apie tą dabartinę situaciją, bet tiek Vyriausybės, tiek I.Šimonytės reitingai šiek tiek nukritę yra“, – atkreipė dėmesį jis.
Politologas priminė, kad Laisvės partija save bando pateikti kaip atlaisvinimų ambasadorius.
Tačiau, anot jo, reikia turėti omenyje, jog neseniai atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad A.Armonaitė yra ketvirta pagal nepopuliarumą politikė.
„Taigi, platesnių galimybių atvėrimo klausimai yra jautrūs. Galbūt tas susitarimas turbūt be kažkokių nuolaidų dabartiniam planui vargu, ar atsiras. Jei būtų teikiamas konservatyvesnis variantas, tarkime, veikimo pradžia vėlesnė, kai bus daugiau paskiepytų, ar bus mažiau sureikšminamas neigiamas testas, kur tikrai neprilygsta skiepui ar persirgimui, galbūt ir būtų nuo nuolaidų atsispiriant galimybė susitarti ir pačioje valdančiojoje daugumoje“, – svarstė pašnekovas.
M.Baltrukevičius sakė, kad nors procedūriškai opozicijos palaikymo šiam klausimui nereikia, nes jį spręs Vyriausybė, būtų geriau, jei idėją palaikytų kuo daugiau partijų.
Pašnekovas nemano, kad dabar atsiradusios įtampos vėliau įsisiūbuotų taip, jog net sukeltų grėsmę visai valdančiajai koalicijai.
„Nes tada kiltų klausimas – kas paskui? Aš nemanau, kad ir dabartinė opozicija pagal esamas aplinkybes labai čia veržtųsi rodyti lyderystę. Man tos įtampos visiškai suprantamos, manau, kad visi vertina situaciją realistiškai. Nematau didelio pagrindo tikėtis didesnių tektoninių lūžių“, – kalbėjo jis.
