Kaip LŽ tvirtino visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys, dabartinis D.Grybauskaitės populiarumas daugiausia laikosi iš inercijos. Anot sociologo, prezidentės populiarumo kreivė galbūt gerokai smuktelėtų, jei D.Grybauskaitei prireiktų apsispręsti sudėtingose situacijose dėl visuomenės prieštaringai vertinamų dalykų.
– Pastaruoju metu smarkiai ūgtelėjo Viktoro Uspaskicho ir Darbo partijos (DP) reitingai. Ar tai susiję tik su Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus kvietimu „darbiečiams“ derėtis dėl bendradarbiavimo?
– Pirmiausia reiktų konstatuoti, kad DP yra opozicinė partija, o buvimas opozicijoje daugeliu atvejų padeda kelti populiarumą. Nuo šių metų balandžio DP populiarumas kas mėnesį truputį padidėdavo. Per pastarąjį mėnesį DP reitingai šoktelėjo maždaug penkiais procentiniais punktais. Savo ruožtu nuo praėjusių metų gruodžio DP reitingai išaugo daugiau nei dvigubai.
Dabar – dėl priežasčių. Žiniasklaidoje nežinia kodėl vis akcentuojama sąsaja „A.Kubilius – V.Uspaskichas“. Spauda rašo, esą V.Uspaskichas už savo reitingus skolingas A.Kubiliui. Bet juk esama ir kitų V.Uspaskicho ir DP populiarumo veiksnių. Antai V.Uspaskichas artikuliuotai pristatė savo programą, kuri labai pabrėžia paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Apie tai lyg ir kalbama jau 20 metų, tačiau šiuo atžvilgiu Lietuvoje pažangos nematyti – paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui reikalai labai apleisti. Vyrauja ne savininko, bet samdinio psichologija.
– Bet juk apie tai įvairūs politikai ir anksčiau kalbėdavo. Ir dabar nepamiršta deklaruoti savo paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui.
– Apie tai lyg ir kalbama jau 20 metų, tačiau šiuo atžvilgiu Lietuvoje pažangos nematyti – paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui reikalai labai apleisti. Vyrauja ne savininko, bet samdinio psichologija. Kitoms partijoms galbūt atrodo, kad ir jos kažką praneša tautai, bet kalbantį apie savo programą pastaruoju metu dažniausiai teko matyti būtent V.Uspaskichą.
Pasikeitė DP vadovo įvaizdis: neliko humoro, kikenimo, jis ėmė kalbėti rimčiau. Tai, kad V.Uspaskichas išrinktas į Europos Parlamentą, yra lyg ir svarus jo pripažinimas – bent jau psichologiškai susidaro toks įspūdis. Galiausiai, per krizę, sparčiai augant nedarbui, vien pavadinimas „Darbo partija“ gerai skamba.
Kai A.Kubilius pakvietė DP aptarti bendradarbiavimo su valdančiąja koalicija galimybių, tai buvo tarsi DP „legalizavimas“ – galimų šios partijos praeities nuodėmių nurašymas. Jis keitė DP praeities suvokimą – lyg ir leido suprasti, kad toji praeitis buvusi ne kriminalinė, bet tiesiog savaip atrodžiusi dėl politinės kovos aplinkybių.
Beje, štai kokia likimo ironija: šiuo metu V.Uspaskicho reitingas – respondentų atsakymų į klausimą apie palankų ar nepalankų vertinimą – yra toks pats, koks buvo A.Kubiliaus reitingas pernai, kai konservatoriai–krikdemai buvo tik ką laimėję Seimo rinkimus. Savo ruožtu A.Kubiliaus reitingas dabar yra smukęs iki to paties lygio, kokį buvo pasiekęs V.Uspaskicho reitingas, kai šis politikas slapstėsi Rusijoje.
– Esate sakęs, kad V.Uspaskicho reitingai paprastai šokteli, kai jis ima dažniau rodytis televizorių ekranuose. O juk už savo pastaruosius pasirodymus per televiziją jis tikrai turėtų dėkoti A.Kubiliui. Tai gal A.Kubiliaus kvietimas derėtis vis dėlto buvo pagrindinė V.Uspaskicho išpopuliarėjimo priežastis?
– Turbūt.
– Kaip paaiškinti tai, kad V.Uspaskichas, personažas, kuris nuo teisėsaugos slapstėsi Maskvoje, kuris kone iš Kremliaus tribūnų neigiamai kalbėjo apie Lietuvą, yra maždaug taip pat visuomenės mėgstamas, kaip ir Lietuvos kardinolas?
– Išties V.Uspaskicho fenomenas gali gerai nuteikti politikus, kurių reitingai buvo smarkiai smukę dėl jų veiklos ir biografijų faktų, pavyzdžiui, Artūro Zuoko. Jei V.Uspaskichas taip iškilo po tokio nuosmukio, tai ir A.Zuokas, matyt, turi šansų.
Kodėl taip atsitiko? Galbūt per kelerius metus politikų nusižengimai užsimiršta. Mažai kas primena V.Uspaskicho diplomo ar pabėgimo į Rusiją istoriją. Galbūt kai kurie žmonės mano, kad V.Uspaskichas yra nekaltai nukentėjęs: juk turime teisinę sistemą, kuri greičiausiai būtų įrodžiusi jo kaltes, jei tų kalčių išties būtų buvę.
– Kur „išgaravo“ Arūno Valinsko ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) rinkėjai? Kur persimetė jų politinės simpatijos?
– Dalis jų galbūt susirado kitų numylėtinių. Kita dalis – „užsikapsulavo“ ir laukia savo valandos. Paprastai nežinančiųjų, už ką balsuos, per apklausas būna 28–30 procentų. Kai artėja rinkimai, jų būna apie 40 proc.: žmonės ieško ko nors nauja. Po praėjusių Seimo rinkimų tie 40 proc. susiformavo labai greitai: tiek nežinančiųjų, už ką balsuotų, jau yra šiandien. Tikėtina, kad tarp tų ieškančiųjų yra nemažai buvusių TPP rinkėjų.
Ką jie gali rasti ieškodami? Kol kas lyg ir nieko. Tiesa, yra energingas žmogus – A.Zuokas. Galbūt jis ką nors pasiūlys.
Išties V.Uspaskicho fenomenas gali gerai nuteikti politikus, kurių reitingai buvo smarkiai smukę dėl jų veiklos ir biografijų faktų, pavyzdžiui, Artūro Zuoko. Jei V.Uspaskichas taip iškilo po tokio nuosmukio, tai ir A.Zuokas, matyt, turi šansų.
– Kurie D.Grybauskaitės veiksmai, tikėtina, lemia jos dabartinį populiarumą? Greit bus jos prezidentavimo pusmetis. Ar tas pusmetis kaip nors paveikė visuomenės požiūrį?
– Galbūt jos populiarumą lemia – iš inercijos – vis tie patys veiksniai, kaip ir anksčiau. Sunku būtų įvardyti ką nors konkretaus. Įvaizdžio griežtumas; tai, kad kažkada ji negailestingai išbarė kažkuriuos pareigūnus. Matyt, žmonėms patinka ir jos pragmatiškos politikės įvaizdis. Kad ir jos požiūris į Aleksandrą Lukašenką: reikia būti pragmatiškiems, su visais draugauti. Kitą jos teigiamo įvaizdžio dalį sudaro tai, jog ji nesiejama su vietos klanais, oligarchais.
Įvaizdis – dėkingas, bet jį net vienas įvykis gali smarkiai pakeisti. Taip galėtų nutikti, jei tektų priimti sunkų, sudėtingą sprendimą. Prieš dešimt metų sunkus apsisprendimas dėl „Williams International“ smarkiai paveikė tuomečio valstybės vadovo V.Adamkaus įvaizdį. Vien tai, kad jis tam tikru momentu neišreiškė savo pozicijos, jam kainavo apie 20 procentinių punktų kritusį populiarumą.
– Vadinasi, D.Grybauskaitės reitingą gelbsti tai, kad jai kol kas neteko susidurti su sunkiu apsisprendimu?
– Taip. Dabartinis jos reitingas susiformavo pavasarį – per prezidento rinkimų kampaniją. Tačiau reikėtų skirti du apklausų klausimus. Į klausimą „ar palankiai vertinate?..“ teigiamai atsakė apie 90 proc., o neigiamai – tik 2 proc. apklaustųjų. Šiuo atžvilgiu reitingams net nebėra kur augti.
Savo ruožtu atsakydami į klausimą „kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ D.Grybauskaitę įvardija apie 50 proc. apklausos dalyvių. 1989 metų lapkritį Algirdą Brazauską kaip geriausiai atstovaujantį jų interesams politiką įvardijo 63 proc. apklausos dalyvių, o 1990 metų sausį taip manančiųjų buvo net 73 procentai. Atstovavimo žmonių interesams atžvilgiu D.Grybauskaitės reitingas šį rudenį nustojo augti.
– Kodėl taip ūgtelėjo Irenos Degutienės populiarumas? Ar lėmė tai, kad ji tapo Seimo pirmininke?
– A.Valinsko pavyzdys liudija, kad būnant Seimo pirmininku galima būti kone pačiu nepopuliariausiu Lietuvos žmogumi. Beje, dabartinis didelis skirtumas tarp I.Degutienės ir A.Kubiliaus reitingų – nors jie atstovauja tai pačiai politinei jėgai, įgyvendina tą pačią politinę programą – sutampa su skirtumu, kuris tarp jų buvo prieš 10 metų.
1999 metų lapkritį I.Degutienė buvo ministrė, o A.Kubilius – premjeras; I.Degutienės reitingą tuomet sudarė 41 proc. teigiamų ir 22 proc. nepalankių vertinimų, o A.Kubiliaus – atvirkščiai: 21 proc. teigiamų ir 39 proc. neigiamų vertinimų.
I.Degutienės įvaizdžiui būdinga kažkas tokio, kas leidžia manyti, kad ji mato žmones. O A.Kubilius tarsi žiūri pro žmones kažkur kitur. I.Degutienė atrodo ir savarankiška, ir turinti gyvenimiškos patirties – ne svajotoja ir ne naivus žmogus. Manau, žmonėms labai imponuoja ir tai, kad ji kritikavo Seimą, kai kurių Seimo narių elgesį.
– Visuomenė labai neigiamai vertina TS–LKD merus. Kauno merą Andrių Kupčinską teigiamai vertina – 4 proc., Vilniaus merą Vilių Navicką – tik 3 procentai. Ar tai išskirtinis atvejis?
– Sunku būtų rasti panašių atvejų į Vilniaus mero V.Navicko, kurį teigiamai vertina tik 3 proc., o neigiamai – 51 procentas. Matyt, tai lemia ne tik įvaizdis, bet ir darbai. Dviejų minėtų merų vertinimai blogėja. Kauno merą A.Kupčinską praėjusių metų gruodį teigiamai vertino 11 proc., o neigiamai – 18 proc. apklausų dalyvių, dabar jį teigiamai vertina – 4 proc., o neigiamai – 33 procentai. Tai didžiulis kritimas. V.Navicko vertinimų santykis metų pradžioje buvo 6 proc. teigiamų ir 16 proc. – neigiamų; dabar – 3 proc. teigiamų ir 50 proc. neigiamų nuomonių.
