LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, nors dėl Jurbarko rajono žvyrkelių asfaltavimo konkurso niekas pretenzijų neturėjo, vietos gyventojus Automobilių kelių direkcijos sprendimas nustebino. Paaiškėjo, kad už mokesčių mokėtojų pinigus yra asfaltuojamas kelias, kuriuo naudojasi „Girių“ būrelio medžiotojai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Remigijus Lipkevičius tvirtina, kad direkcija nenori daryti išankstinių išvadų, todėl įsakymu turėtų būti suformuota grupė, kuri atliks vidinį tyrimą ir tada informacija bus pateikta visuomenei.
Paklaustas, ar galima teigti, kad buvo taikoma netinkama metodika, nustatant, kuriuos kelius būtina asfaltuoti, R.Lipkevičius tvirtina manantis, kad metodikos tinkamos. Jis priduria, kad sprendimai buvo priimami viešai.
„Buvo suformuoti objektų sąrašai. Jie buvo pateikti be išimties visoms savivaldybėms susipažinti ir gavus iš jų informaciją buvo parengtas galutinis objektų sąrašas, kuris paviešintas Kelių direkcijos puslapyje. Ten jis ir šiuo metu yra patalpintas“, – sako R.Lipkevičius.
Atkreipus dėmesį, kad šis kelio ruožas nebuvo savivaldybės prioritetų sąraše, pašnekovas tvirtina – savivaldybė yra direkcijos partnerė ir jai buvo pateikti visi sąrašai: „Savivaldybės galėjo pateikti savo pastabas, komentarus ir savo nuožiūra sudėlioti balus. Tai ir buvo padaryta. Tik gavus iš savivaldybės informaciją buvo sudarytas galutinis sąrašas, kuris ir dabar yra paviešintas ir viešai prieinamas.“
Vis dėlto savivaldybė didžiausią prioritetą skyrė kitam keliui Nr. 1705, jungiančiam Mikutaičius I ir Vertimus. Tai beveik 4 km ruožas, kuriam buvo skirta daugiausia balų – 20. R.Lipkevičiaus aiškinimu, tikėtina, kad čia buvo įsivėlusi klaida.
„Iš tikrųjų, kiek teko susirinkti informacijos, tai ten greičiausiai bus įsivėlusi klaida dėl balų suteikimo dėl maršrutų, bet nesinorėtų iš anksto daryti išvadų, nesurinkus viso bendro vaizdo. [...] Pasikartosiu, sudarysime darbo grupę, surinksime visą informaciją iš visų institucijų, pasižiūrėsime, kokia informacija ten pateko ir tada turėsime visus atsakymus“, – tvirtina R.Lipkevičius.
Jo teigimu, darbo grupės tyrimas turėtų užtrukti iki mėnesio. Vėliau informacija bus pateikta Susisiekimo ministerijai. Jeigu bus nustatyti pažeidimai ar kitokie faktai, informacija bus paviešinta.
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pripažįsta – savivaldybei taip pat buvo kilęs klausimas, kodėl asfaltuojamų žvyrkelių sąraše neatsidūrė daugiausia balų surinkęs ruožas.
„Svarstėme, kodėl šis kelias Mikutaičiai I–Vertimai, kuris mūsų tarybos sprendimu buvo išskirtas kaip prioritetinis, nukrito, ar tai galėjo lemti klaida, jeigu tokią nedidelę klaidą padarė vienas mūsų darbuotojas. Paaiškėjo, kad ta klaida jokios įtakos neturėjo ir turbūt lėmė visiškai kiti sprendimai. Dabar aiškėja, kodėl“, – sako S.Mockevičius.
Jis svarsto – jeigu savivaldybės prioritetų sąrašas vis dėlto paprasčiausiai nieko nereiškė, priimant galutinį sprendimą, nereikėjo siūlyti sudarinėti tokį sąrašą: „Vadinasi, dirbtinai buvo sukurtos kažkokios sąlygos, kad tie prioritetai būtų išblaškyti, nes savivaldybės taryba patvirtino penkis prioritetus. Iš jų tik vienas prioritetinis kelias [...] pateko į septintuką asfaltuojamų kelių. Vadinasi, visi kiti prioritetai buvo išblaškyti. Metodika, kuria atrinkti asfaltuotini keliai Lietuvos automobilių kelių direkcijos, labai keista.“
Mero teigimu, kelias Nr. 1702, Šimkaičiai–Stakiai–Graužėnai, nėra prioritetų sąraše ir klausimo dėl šio kelio nekėlė ne tik savivaldybės atstovai, bet ir bendruomenės: „Tarybos metu, kai svarstėme kelių prioritetų sąrašą, niekas klausimo dėl šio kelio nekėlė ir jokia bendruomenė į savivaldybę dėl šio kelio svarbos nėra kreipusis. Manau, kad jis tikai nėra svarbus arba nėra svarbesnis nei tie, kuriuos penkis savivaldybė išskyrė kaip svarbesnius savo tarybos sprendimu.“
S.Mockevičius teigia dar birželį kreipęsis į Lietuvos automobolių kelių direkciją, prašydamas paaiškinti, kodėl nebuvo atsižvelgta į regiono savivaldybės nurodytus prioritetus: „Jeigu tai buvo klaida, tai tikrai ją ištaisys ir panašių klaidų ateityje nesikartos.“
Vis dėlto Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius įsitikinęs – tai negali būti klaida ir ši situacija turėtų sudominti atsakingas institucijas be atskiro Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimosi: „Šis medžiotojų būrelis mūsų akiratyje atsidūrė jau prieš dvejus metus dėl būrelio narių protegavimo pareigose. Mano nuomone, neskaidrių konkursų, atrankų ir iš esmės Aplinkos ministerijos valdymas vyko per šį medžioklės vienetą.“
V.Gailius priduria – tai jau ne pirma „klaida“, susijusi būtent su šiuo medžioklės būreliu. Jo teigimu, LRT tyrimas rodo, kad situacija nesikeičia, nors Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri atlieka išsamų ir platų tyrimą, kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl daugybės galimų piktnaudžiavimų.
„Automobilių kelių direkcijos įvardyta klaida... Apie kokią klaidą galime kalbėti ir kiek klaidų apie šį būrelį gali formuotis? Kokia čia klaida? Mano nuomone, tai yra dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. [...] Mūsų prokuratūra su padidintu finansavimu jau turėtų iš viešos erdvės gavusi informaciją ir be atskiro Antikorupcijos komisijos kreipimosi pradėti tyrimą“, – tvirtina V.Gailius.
Jo vertinimu, kitų pašnekovų nurodyta klaida iš tiesų padarė žalą, o už tai yra numatyta atsakomybė: „Tyrimą jau turėtų atlikti ne pati Automobilių kelių direkcija, kai savivaldybės pozicija tiesiog niekinama, 20 balų numetama į šoną... norint sukelti iki 80 balų be savivaldybės 20 balų... reikia jau labai didelę klaidą daryti, kas yra tapatu piktnaudžiavimui tarnyba. Tai lygiai tas pats, kas vyko su šio būrelio narių karjeromis, atrankomis. [...] Bet turbūt jie labai jau įtakingi, nes ši situacija rodo, kad valdymas neapsiriboja tik Aplinkos ministerija, kuri iš esmės yra valdoma šio būrelio, bet jau persikėlė ir į Susisiekimo ministeriją.“
Pagal LRT RADIJO laidą „Lietuvos diena“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
