Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą dėl V.Gapšio imuniteto kreipėsi, kad Vilniaus apygardos teisme toliau būtų galima nagrinėti vadinamąją politinės korupcijos bylą.
V.Gapšys šioje byloje teisiamas už prekybą poveikiu.
Laikinoji komisija turėjo įvertinti, ar prokuroro prašymas dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo nėra susijęs su politiniu persekiojimu.
Galutinį sprendimą dėl imuniteto naikinimo priims parlamentas.
Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Penktadienį per laikinosios tyrimo komisijos posėdį V.Gapšys teigė, kad yra persekiojamas už Seimo nario veiklą.
„Aš vykdžiau Seimo nario veiklą ir esu už ją persekiojamas“, – tvirtino V.Gapšys.
Jo teigimu, pats prokuroras pripažįsta, kad jo veiksmai buvo teisėti, tačiau klaidingai interpretuojami.
„Seimo nario konstitucinė pareiga yra teisėtai veikti, ką aš ir dariau. Lygiai taip pat Seimo narys turi konstitucinę teisę siekti, kad kiti pareigūnai taip pat teisėtai veiktų. Tačiau prokuroras paima mano kitą teisėtą veikimą, mano, kaip Darbo partijos rinkimų štabo vadovo, veiklą, ir suplakęs kelias teisėtas veiklas į vieną, tai paverčia nusikaltimu“, – teigė V.Gapšys.
Politikas tvirtino, kad teisėsauga, ilgą laiką prieš jį naudodama kriminalinės žvalgybos veiksmus, ištraukė atskirus epizodus, juos interpretavo ir sudėjo į vieną bylą.
„Ilgą laiką, stebėdami mano teisėtus veiksmus, iš vienų metų paima vienus dalykus, iš kitų mėnesių ar metų paima kitus dalykus, tuos dalykus sumeta į krūvą, kurie nebūtinai net yra susiję, ir paverčia tai nusikaltimu“, – sakė V.Gapšys.
„Jeigu bent vieną iš jūsų metus pasektų ir pasiklausytų jūsų gruodžio ir sausio mėnesių pokalbių, greičiausiai, tikrai surastų galimybę ką nors sugalvoti ir, vieną suplakus su kitu, padaryti tai nusikalstama veika“, – teigė politikas.
Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius savo ruožtu informavo, kad nė viename šios bylos etape nebuvo keliamas klausimas dėl politinio Seimo nario persekiojimo.
„V.Gapšys jokiame bylos etape nėra niekada teigęs, jog tai yra koks nors politinis ar politikų inspiruotas susidorojimas su juo kaip su politiku“, – sakė prokuroras.
Pareigūno teigimu, V.Gapšys kaltinamas prekyba poveikiu, kad susitarė, pažadėjo ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų trečiųjų asmenų naudai už tai pažadėdamas kyšio davėjui – buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskui – paveikti kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.
J.Laucius pranešė, kad ši politinės korupcijos byla jau yra baigiamajame etape.
„Jeigu atsitiktų taip, kad būtų nuspręsta nenaikinti Seimo nario teisinės neliečiamybės, Vytauto Gapšio atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta“, – sakė prokuroras.
Anot jo, taip pat sustotų procesas dėl Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atsakomybės.
Kita vertus, J.Laucius atkreipė dėmesį, kad jeigu kada nors V.Gapšys prarastų teisinį imunitetą, procesas būtų atnaujintas.
Seimo narys savo ruožtu laikinosios komisijos prašė prieš priimant sprendimą išsireikalauti papildomos medžiagos, siūlė apklausti papildomus žmones. Komisija šiuos prašymus atmetė.
Vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje yra epizodas, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015–2016 metais, įtariama, iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V.Gapšiui.
Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai esą V.Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, valstybės pareigūnus, „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad jie veiktų koncerno naudai.
Šioje baudžiamojoje byloje iš viso teisiami penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys.
