Medikas 15min sutiko daugiau papasakoti apie šią sudėtingą operaciją bei ko reikia, kad širdies transplantacijos būtų sėkmingos, pateikė ir statistinių duomenų.
Su žiauriausiais šalies nusikaltėliais sėkmingai anksčiau kovojęs V.Grigaravičius 2020 metų rudenį patyrė stiprų širdies infarktą. Vyras tuomet tiesiog sukniubo automobilių stovėjimo aikštelėje. Laimė, netoliese buvę žmonės skubiai iškvietė pagalbą ir V.Grigaravičius buvo laiku pristatytas į gydymo įstaigą.
„Su tarpais po klinikinės mirties dėl ūminio miokardo infarkto, ECMO sistemos pajungimo operacijų, V.Grigaravičius Kauno klinikose praleido apie 1,5 metų“, – 15min teigė prof. P.Jakuška.
Pastaruosius keletą mėnesių V.Grigaravičiaus gyvybę palaikė dirbtinė širdis.
Sausio 5 dieną Kauno klinikose atlikta širdies persodinimo operacija truko apie 6 valandas. Pagrindinis iššūkis medikų komandai, kaip teigė prof. P.Jakuška, buvo atskirti jau operuotą širdį su dirbtiniu skilveliu iš gausių sąaugų nieko nesužeidžiant.
„Bet panašu, kad viskas pavyko sėkmingai. Dabar pacientas jau keturios paros kaip perkeltas į skyrių, laisvai juda po palatą, stiprėja, jaučiasi gerai. Su artimaisiais bendrauja telefonu, kadangi dėl pandemijos pacientų lankymas draudžiamas“, – džiaugėsi profesorius.
Laukia širdies biopsijos
Šiuo metu V.Grigaravičiaus imunitetas slopinamas specialiais vaistais, todėl yra gerokai susilpnėjęs. Tai daroma dėl donoro organo atmetimo rizikos.
„Imunitetas po bet kurio organo transplantacijos yra slopinamas visą likusį paciento gyvenimą, kad būtų išvengta atmetimo reakcijos. Skiriasi tik vaistų dozės – su laiku jos mažėja“, – teigė P.Jakuška.
Kas keletą mėnesių šiam žymiam alytiškiui bus daroma širdies raumens biopsija – paėmus mažą persodintos širdies raumens dalelę bus tiriama atmetimo tikimybė.
Pirmoji širdies raumens biopsija bus atliekama po atliktos transplantacijos operacijos praėjus 3-4 savaitėms. Po to – užbaigus sanatorinį gydymą. Vėlesnės priklausys nuo to, ar buvo atmetimo požymiai ankstesnėse biopsijose.
„Jei ne – tuomet biopsija bus atliekama kartą per metus. Jei randami atmetimo požymiai – didinamos vaistų dozės arba skiriami specialūs intraveniniai vaistai atmetimo reakcijų slopinimui“, – paaiškino P.Jakuška.
Paklaustas, ar V.Grigaravičiui bus atliekamos kokios papildomos operacijos, medikas atsakė, kad jei donorinė širdis funkcionuoja gerai, jokių papildomų operacijų daugiau atlikti nereikia.
Pradėtos jau taikyti V.Grigaravičiui ir reabilitacijos procedūros. Pasak mediko, reabilitacinių priemonių imamasi iš karto, kai tik pacientas pabunda po narkozės ir yra ekstubuotas. Iš pradžių taikomi kvėpavimo pratimai, mankšta, vėliau – dozuotas vaikščiojimas, masažai ir t. t.
Šiemet jau atlikti 3 širdies persodinimai
Nacionalinis transplantacijos biuras skelbė, kad pernai šalyje buvo atliktos 6 širdies transplantacijos, šiemet, vos per pirmąsias kelias sausio savaites – jau 3. Visos jos atliktos Kauno klinikose.
Kaip paaiškino prof. P.Jakuška, transplantacijų operacijų skaičius labai priklauso nuo donorinių organų skaičiaus. Jei jų nėra tinkamų – operacijų būna mažai: pernai Kauno klinikose atlikta tik 1 širdies transplantacija, o ankstesniais metais – po 5-6 ar net 7 per metus.
Didžioji dalis operacijų, anot mediko, būna sėkmingos.
Sausio 17 dieną skelbta, kad Kauno Aleksoto oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atgabenęs donoro širdį. Ji atskraidinta iš Respublikinės Šiaulių ligoninės ir skubiai nugabenta į Kauno klinikas – taip įvyko trečioji šiemet širdies persodinimo operacija.
Sraigtasparniu donoro širdis transportuojama, anot P.Jakuškos, tuomet, kai nėra galimybių automobiliu per 1,5-2 valandas atvežti jos į transplantacijos centrą. Į Kauno klinikas sraigtasparniu donoriniai organai atskraidinami vidutiniškai 1-2 kartus per metus.
Kad transplantacija būtų sėkminga, laikas nuo donoro širdies paėmimo iki implantavimo į recipiento krūtinę turi būti 4-5 valandos. Todėl suprantama, kad brangi būna kiekviena minutė, visų chirurgų brigadų (brigada, kuri paima donoro širdį ir kita – kuri įsodina) tikslus veiksmų koordinavimas.
„Nesėkmės priežastys būna labai įvairios: per ilgas donorinės širdies transportavimo laikas ir dėl to išsivystęs donorinės širdies silpnumas, recipiento būklė prieš operaciją, kitų organų nepakankamumas, infekcija ir t.t.“, – paaiškino gydytojas.
Anot P.Jakuškos, donoro ir recipiento širdis tinkamos tokiu atveju, kai yra vienodos abiejų pacientų kraujo grupės, rezus faktoriai, kiti antigenai, o ūgis ir svoris skiriasi ne daugiau 10 proc.
Jei šie veiksniai sutampa, donoro amžius nėra svarbus.
Didžioji dalis operacijų būna sėkmingos.
„Kadangi Lietuva – maža šalis, tinkamų donorų nėra tiek daug, todėl recipientai, turintys B, AB kraujo grupes, dažniausiai laukia žymiai ilgiau nei turintys O ar A kraujo grupes. Gali laukti ir 2-3 metus, – patikino medikas. – Transplantacija ir donorystė – tai kaip gyvenimo loterija: kažkam skaudi netektis, o kažkam nauja viltis gyventi.“
Pirmenybė transplantacijai teikiama tiems pacientams, kuriems medikamentinis širdies nepakankamumo gydymas nebeduoda rezultatų, prasideda kitų organų (inkstų, kepenų) nepakankamumo požymiai, taip pat pacientai, kuriems dėl žymaus širdies nepakankamumo buvo implantuoti dirbtiniai skilveliai ar prasideda su jais susijusios komplikacijos – infekcija, trombozė, embolija.
