Kasmetį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo V.Jurkonio, tai, kad Rusija, kaip ir jos satelite tapusi Baltarusija, įvardijama kaip didžiausia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, lemia karas Ukrainoje ir ilgametė Rusijos agresija prieš ją bei kitas kaimynines valstybes, Lietuvos geografinis artumas.
„Tai yra dvi vienintelės autoritarinės valstybės mūsų kaimynystėje. Ir sutapimas ar ne, aš manyčiau, kad nėra jokio sutapimo, jog tai ir yra tos valstybės, kurios kelia grėsmę, nes tų kaimyninių režimų vadovybė nėra atskaitinga nei savo piliečiams, nei tarptautinėms institucijoms. Būtent todėl tai ir kelia grėsmę“, – komentavo jis.
-
Nauja grėsmė jūsų įrenginiuose – „TikTok“ programėlė
-
Įvardytos grėsmės Lietuvai: didžiausią pavojų kelia Rusija
-
Lietuvoje aktyviai veikia Baltarusijos šnipai: verbuoja ir kompromituoja opozicijos veikėjus
-
Lietuvos saugumo tarnybos: dešimtadalis gyventojų – Kremliaus įtakoje
-
Žvalgyba: Rusijos pajėgos Kaliningrade dėl karo mažėjo tik iš dalies ir laikinai
-
Lietuvos žvalgyba: Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė incidentus Astravo AE
-
Karinė žvalgyba: Rusų karių buvimas Baltarusijoje mažins ankstyvojo perspėjimo laiką
Auga prekių į Baltarusiją srautas
VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime darsyk nuskambėjo priminimas mūsų valstybės piliečiams, besilankantiems tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje, dėl galimų bandymų verbuoti.
V.Jurkonis mano, kad ataskaitoje teisingai fiksuojami mažėjantys priešiškų valstybių žvalgybos pajėgumai.
Dėl to jie turi remtis kitais, alternatyviais, galbūt mažiau profesionaliais šaltiniais.
„Ne paslaptis, kad būta epizodų tiek bandant gauti tą vienokią ar kitokią informaciją tiek iš Baltarusijos piliečių, kurie yra šičia, tiek ir iš Lietuvos piliečių, kurie keliauja į kaimynines valstybes.
Maža to, tai turbūt irgi nėra jokia paslaptis, kad Baltarusijos režimo atvirumas Lietuvos piliečiams – bevizis režimas, susijęs ir su galimų sankcijų apeidinėjimu, kad visame tame sraute „paskęstų“, dingtų iš radaro žmonės, kurie padeda gabenant reikalingas prekes“, – nurodė VU TSPMI dėstytojas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad verslo ryšiai su Rusija ir Baltarusija kelia rizikų nacionaliniam saugumui ir Lietuvos reputacijai.
V.Jurkonio nuomone, čia reikalingas viešumas. Gal jo tiek ir nereikėtų, jeigu būtų atviri registrų duomenys – tada būtų galima sujungti fizinius ir juridinius asmenis ir matyti, kaip kas pelnosi, kokios įmonės yra susijusios.
Tai palengvintų sankcijų įgyvendinimo mechanizmą ir darbą tiriamosios žurnalistikos, pilietinės visuomenės atstovams.
„Bet nėra jokia paslaptis, kad Baltarusija buvo ir iš principo vis dar išlieka tam tikru placdarmu bandant pasiekti Rusijos rinką ir atlikdavo tam tikrą užsklandos funkciją apeidinėjant sankcijas tiek į vieną, tiek ir į kitą pusę.
Ne paslaptis, kad auga srautai ir buitinės technikos, ir automobilių, vykstančių į Baltarusiją. Mes dažnai kalbame apie sankcijas, kad prekės iš Baltarusijos nepasiektų Europos rinkos. Bet yra ir atvirkštinis dalykas, kuris yra ne mažiau svarbus, suprantant, kad tam tikros prekės, technologijos, lustai yra itin svarbūs dalykai ir karinei pramonei lygiai taip pat. Vėlgi tą lemia ir geografija, ir dešimtmetė Baltarusijos, kaip tarpininko, patirtis ir vaidmuo“, – aiškino V.Jurkonis.
Ne paslaptis, kad auga srautai ir buitinės technikos, ir automobilių, vykstančių į Baltarusiją.
Erzelio kėlėjų vaidmuo
VSD ir AOTD parengtame šių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime išskiriamas prokremliškų pažiūrų asmenų Lietuvoje veikimas, nors saugumo institucijos nurodo, kad daug svorio šie veikėjai neturi, bet pasitarnauja priešiškai propagandai.
„Matėme reportažus kaimyninių valstybių, kur bandoma neva rodyti alternatyvią nuomonę. Klausimas tik – kiek ta alternatyvi nuomonė yra reprezentatyvi. Bet tam tikrą pleišto, klaidinimo ir turbūt labiausiai erzinimo vaidmenį atlieka: sukelia tam tikras erzelio bangas. Sutikčiau, kad iš principo, kaip ir ataskaitoje, nusipelno tam tikro dėmesio, bet kad tai būtų kažkoks reikšmingas poveikis, matyt, bent jau šiuo metu nėra.
Turbūt svarbu yra stebėti tą dinamiką ir tas grupes, tuos asmenis, jų bendravimą, nes šiaip ar taip, kad ir ką galvotume apie tuos žmones, jie yra padidintoje rizikos zonoje. Nebūtinai aiški yra kiekvieno iš jų motyvacija. Tuos procesus, aš manau, mūsų tarnybos stebi. Kiek buvo matyti iš viešosios erdvės, vyko ir tam tikri pokalbiai su tais asmenimis. Bet kol kas, žinant mūsų pilietinės visuomenės nuotaikas, atsparumą, man atrodo, tų žmonių poveikis, išskyrus tą erzinamąjį poveikį, nėra itin didelis“, – pažymėjo V.Jurkonis.
Iššūkiai dėl Kinijos
Nuo 2019 metų VSD ir AOTD metiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose yra kalbama apie Kiniją.
Nors geografiškai ši šalis toli, bet kiniškas prekes perkame, pabrėžė VU TSPMI dėstytojas.
Politologo teigimu, dėmesio Kinija nusipelno ir dėl Lietuvos pozicijos Taivano klausimu. Jis priminė ir aktyvesnius Pekino bandymus slopinti Honkongo protestus, Tibeto palaikymo iniciatyvas.
„Vėlgi būtų galima sakyti, kad tam tikra prasme tai yra ta autoritarizmo ir demokratijų fronto linija, kad tai yra laisvės ir nelaisvės skirtis. Skirtingai nei Baltarusija ir Rusija, Kinija visų pirma turi kitas poveikio priemones. O Taivano kontekste tas priemones mes galėjome stebėti.
Neabejotinai, kad Lietuva, nepaisant geografinio atstumo ir savo dydžio, buvo ne juokais suerzinusi Kinijos vadovybę. Matyt, todėl tą sukeltą reakciją mūsų tarnybos savo radare pastebėjo bei fiksuoja ir didesnį dėmesį, ir didesnes grėsmes“, – komentavo jis.
Pasak V.Jurkonio, apie grėsmes iš Kinijos euroatlantinėje bendruomenėje kalba ne viena valstybė.
Žinant, kaip yra ribojamas internetas, kokia yra ekonominė galia, gyventojų skaičius, suprantama, kad Kinijos pajėgumai yra nemaži, nepaisant to, kad mūsų regionas gal nėra didžiausias Pekino dėmesio objektas.
„Bet kartu matome, kad tos autoritarinės valstybės bando bendrauti, bendradarbiauti su kitomis režimo valstybėmis: Rusija ir Baltarusija. Baltarusijos režimo vadovas neseniai buvo susitikęs su Kinijos vadovybe. Ir čia vėlgi daugybė klausimų – ir dėl sankcijų apeidinėjimo, ir galimo bendradarbiavimo technologijų, dronų srityse.
Tas tarpininko vaidmuo Baltarusijai vėl galioja. O kai kitame laido gale turime tokią valstybę, kaip Kinija, suprantama, kad tai kelia klausimų ir naujų iššūkių“, – akcentavo VU TSPMI dėstytojas.
