„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 11 23

V.Jurkonis: situacijos dėl nelegalios imigracijos Migracijos departamentas pakeisti negali

Lietuviškas verslas kurpia landas į Europą legaliai nepatenkantiems trečiųjų šalių piliečiams, rodo LRT tyrimas. Tačiau tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, Migracijos departamentas nelabai ir gali šios padėties pakeisti, LRT RADIJUI sako politologas Vytis Jurkonis. Anot jo, į kai kuriuos reikalavimai tebėra itin formalūs ir net neatitinka pasikeitusios rinkos situacijos.
Vytis Jurkonis
Vytis Jurkonis / Algirdo Kubaičio nuotr.

Anot politologo, vienareikšmiškai sakyti, kad dėl nelegalios imigracijos kaltas verslas, nebūtų teisinga, nes yra verslo atstovų, kurie stengiasi atitikti reikalavimus, žino, kas yra jų partneriai ir stengiasi bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis.

„Bet yra ir tokių (verslininkų ar kontorų), kurioms nerūpi, kas tiksliai yra tas ateinantis verslas ar tie vadinamieji investuotojai, jie jų nepažįsta, nelabai ir gilinasi, nes svarbiausia – jų sumokami pinigai. Tuomet kartais kūrybiškai, kartais labai formaliai bandoma atitikti kriterijus ir paduoti dokumentus ar sutvarkyti dokumentus už juos“, – tvirtina V.Jurkonis.

Jis sutinka – visada yra pavojus, kad būtent mokami pinigai viską galiausiai nulems, tačiau tai kelia atsakomybės klausimą: „Toks pavojus visada yra. Iš tikrųjų čia didelės atsakomybės klausimas kiekvienam iš tų, kas dirba migracijos klausimais. Bėda tik ta, kad Migracijos departamentas šiuo atveju atsiduria tarp kelių ugnių.“

Jo aiškinimu, viena vertus, kai kurie politikai sako, kad reikia užsidaryti ir neįsileisti kitų šalių piliečių, tačiau taip pat yra bendrovės, kurios stengiasi gerinti investicinę situaciją Lietuvoje, atvesti į Lietuvą specialistų.

„Yra tam tikros tarnybos, kurios nori griežtinti tą kontrolę, bet realiai Migracijos departamentas yra tiesiog vykdytojas – yra konkrečios taisyklės ir jie pagal jas ir vertins kiekvieną pareiškėją“, – sako V.Jurkonis.

Jo nuomone, ši problema – sisteminė. Politologo teigimu, nors įstatymuose yra spragų, kai kurie reikalavimai itin formalūs ir neatitinka realios rinkos situacijos.

„Prašoma, kad įmonės turėtų registracijos adresą. Pagal tai formaliai tikrinama, ar žmonės dirba tose darbo vietose. Tai atrodo tarsi praeitas amžius. Ypač, jeigu kalbame apie IT sritį, kur žmonės yra mobilūs ir gali dirbti nebūtinai iš biuro, bet tiesiog iš kokios nors kavinės ar bibliotekos“, – pateikia pavyzdį V.Jurkonis.

Anot jo, susidariusias problemas turėtų spręsti atitinkamos institucijos ir žmonės, kurie su šiomis problemomis realiai susiduria, tačiau kol kas to daryti niekas nesiima.

„Dabar susidaro įspūdis, kad visi turi problemą ir ją mėto kaip karštą bulvę vieni kitiems į rankas. Galų gale žinia tokia – neva migracijos departamentas nesusitvarko. Tokiomis sąlygomis jiems ir susitvarkyti yra labai sudėtinga“, – įsitikinęs V.Jurkonis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs