Parlamentinė partija „Tvarka ir teisingumas“ prieš porą savaičių surengė valdybos posėdį, jo metu nutarė kviesti jungtis bendraminčius ir kurti naują politinę jėgą. Praėjusią savaitę V.Kamblevičius susitiko su A.Juozaičiu, ir kaip skelbta anksčiau, sutarė bendradarbiauti – A.Juozaičiui pasiūlyta užimti būsimos partijos pirmininko vietą.
Apie tai antradienį su 15min kalbėjęs R.Žemaitaitis teigė, kad V.Kamblevičiaus sprendimas bendradarbiauti buvo vienasmenis. Jis tikino, kad partija su A.Juozaičiu nebesiderės, vardijo priežastis, kodėl A.Juozaitis būtų netinkamas lyderis – neturi pakankamai pasekėjų, lėšų, gyvena tarnybiniame bute.
R.Žemaitaitis tvirtino nedalyvausiantis derybų procese, jei jis tęsis.
„Jeigu vyrai šitaip planuoja ir toliau daryt, tai sėkmės jiems darant, manęs šitam procese nebus [...]. Tai, ką A.Juozaitis padarė praėjusią savaitę, jis padarė dar didesnę žalą, negu ji buvo padaryta su frakcijos griovimu“, – aiškino politikas.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Tvarkiečiai“ su A.Juozaičiu nebesitars: R.Žemaitaitis sako, kad V.Kamblevičius blūdija
Ką apie tai mano V.Kamblevičius, kurio iniciatyva Seime griuvo R.Žemaitaičio vadovaujama frakcija?
– R.Žemaitaitis sako, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ su A.Juozaičiu nebendradarbiaus. Tai kaip bus?
– Remigijus klysta. Mūsų frakcijos nariai yra ir partijos nariai. Mūsų frakcijos narių bendra nuomonė, kad reikia bendrauti su A.Juozaičiu ir spręsti problemas. Negalima atskirti šių Seimo narių nuo partijos, jei jie Seimo nariai. Ar ne taip?
Tuo labiau, kad iš septynių valdybos narių keturi pasisako už bendravimą su A.Juozaičiu. Tai Remigijus klaidina jus ir pats save.
– Ką darysite, R.Žemaitaitį paliksite nuošalėje?
– Aš laukiu, kada jis supras. Mes nerodom jokių piktų judesių, kalbų... Jis dabar pradėjo kalbėti kaip su anuo pasauliu. Sakau, jaunas, karštas. Gal dar subręs.
Sakau, jaunas, karštas. Gal dar subręs.
– O ką jis turi suprasti?
– Suprasti, kad mes turime būti viena komanda. Mes neturime pyktis, turime normaliai dirbti, jei norime pasiekti rezultatų. O jis dabar bando visą partiją suskaldyti: viena pusė – „Lietuvos gerovei“ frakcija Seime, kita pusė – R.Žemaitaičio.
– Jūs esate septyniese – frakcija, o visi kiti R.Žemaitaičio pusėje?
– Ne, jis taip galvoja. Dauguma skyrių mūsų frakciją palaiko.
Kai rugsėjo 25 dieną buvo valdybos posėdis ir buvo sukviesti skaitlingiausių regionų skyrių pirmininkai, iš 30 buvusių narių 25 pasisakė, kad frakcija yra teisi, keturi buvo neutralūs ir tik vienas palaikė R.Žemaitaičio poziciją. Jis tada suprato, kad esame teisūs.
Buvo priimtas bendras nutarimas, kad ieškome bendro žmogaus, kuris vestų partiją. Tuo momentu visi sakė, kad R.Žemaitaitis toliau naujai kuriamai partijai vadovauti negali. V.Kamblevičius kategoriškai atsisakė, kad nebus tuo pirmininku. Todėl buvo paieškos ir konkrečiai buvo apsistota prie A.Juozaičio pavardės.
– Prie A.Juozaičio buvo apsistota tuo metu, kai R.Žemaitaičio Lietuvoje nebuvo, ar valdybos posėdžio metu?
– Valdybos posėdžio metu. Buvo kalbos, kad su Artūru Zuoku neišeina, su Nagliu Puteikiu neišeina, tai nutarėm, kad reikia vesti derybas su A.Juozaičiu. Remigijus norėjo [derybas vesti vienas], bet aš tiesiai pasakiau, sakau, Remigijau, tu visą laiką meluoji, mes norime, kad būtų sudaryta darbinė grupė konsultacijoms. Buvo nutarta, kad Remigijus, aš, Kęstutis Bartkevičius ir Almantas Petkus ves derybas su A.Juozaičiu.
– Kaip vyko derybos?
– Deryboms vadovavo A.Petkus. Jis nustatė datą, susitikimo vietą, mes turėjom susitikti. Sakyčiau, sąmoningai R.Žemaitaitis, norėdamas atitolinti šiuos reikalus, išvažiavo į užsienį. O A.Petkus likus valandai iki susitikimo, sutarto Kaune, paskambino, kad negali atvažiuoti. Tai faktiškai čia buvo žaidimas. [...] Jie neatvažiavo, bet aš vis tiek, kaip frakcijos seniūnas, turėjau atstovauti ir kalbėtis dėl mūsų tolimesnių veiksmų. Tas ir įvyko.
– Ir šį bei tą sutarėt.
– Šį bei tą. Kadangi aš turėjau frakcijos nuomonę, važiuodamas pasiklausiau visų frakcijos narių, kurie yra partijos nariai, kaip jūs žiūrite, jei mes kartu eitume, turėdami partiją, su gerbiamu A.Juozaičiu. Visi pritarė. Buvo toks pirmas gražus, atviras pokalbis, galutinai nieko nebuvo nuspręsta. Patį lyderį nulemia pats suvažiavimas – arba jį išrenka, arba jo neišrenka.
– Ką dabar darysite: bandysite įtikinti R.Žemaitaitį, kad A.Juozaitis – tinkamas partneris, ar lauksite, kol jis tai supras?
– Mes dar truputį palauksim, bet, pirmiausia, jis turėtų atsiprašyti A.Juozaičio. Jūs pastebėjote, kaip jis negražiai pasielgė – faktiškai pavadino čiut ne ciniku. Taip negalima. Jis nė su juo bendravęs, nė kalbėjęs ir iš karto žmogui klijuoja etiketes, kad yra vargšas.
– Sulaukėt po viso šito kokios nors reakcijos iš A.Juozaičio?
– A.Juozaitis yra pakankamai stiprus politikas ir jis tokius Remigijaus pasikarščiavimus, išsišokimus vertina blaiviai. Jaunas, karštas, priskaldo malkų. Tuo labiau, kad mes prie priskaldymų, kliedesių pripratę jau, mums čia – ne naujiena. Kodėl visa frakcija nusisuko nuo Remigijaus – na, nusibodo kliedesiai, melagystės, pažeminimai. Viskas ne šiandien įvyko, tęsiasi metus.
Mes prie priskaldymų, kliedesių pripratę jau, mums čia – ne naujiena.
– Tęsit derybas su A.Juozaičiu?
– Aišku.
– Betgi jūs su R.Žemaitaičiu trinatės alkūnėmis. Kaip tai spręsit?
– Nereikia čia trintis. Laikas parodys, kas yra teisus.
– O kas parodys – žmonių partijoje palaikymas?
– Pažiūrėsim, kiek partijoje žmonių palaikys, kaip susikurs nauja partija, koks bus jos pavadinimas. Nedaug liko laukti. Apie gruodžio vidurį viskas išaiškės.
