V.Kasiulevičius, komentuodamas COVID-19 valdymo strategiją dvejiems metams, kalbėjo, kad labai svarbu identifikuoti rizikos grupes.
Pasak jo, Santaros klinikose gydyta daugiau kaip 200 pacientų, sirgusių COVID-19, kelis šimtus ligonių teko konsultuoti.
„Pamatėme tam tikras tendencijas, kurios yra tikrai panašios į pasaulio patirtį. Senyvo amžiaus žmonės, žmonės virš 60 metų yra rizikos asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, aukšto kraujospūdžio liga, krūtinės angina arba koronarinė širdies liga. Šios grupės tapo tikru iššūkiu gydant pacientus“, – pabrėžė jis.
V.Kasiulevičius pabrėžė, kad strategija numato rizikos asmenų identifikavimą, atsižvelgiant į tai, kad jie gali susirgti sunkiai su liūdniausiomis pasekmėmis.
Greičiausiai neišvengsime protrūkių mokyklose
„Svarbus yra savalaikis diagnozavimas. Laiku diagnozuoti, laiku nustatyti protrūkius ir vietas, kur jie vystosi. Matome Lietuvoje, kad yra įvairios vietos, kur protrūkiai labai greit įsiplieskia, apima įvairias įmones, organizacijas, gydymo įstaigas. Ir todėl sugrįžtant mokiniams į mokyklas ateityje greičiausiai susidursime su mokyklomis, kur tokie protrūkiai vystysis“, – kalbėjo jis.
Todėl, pasak mediko, labai svarbu ligos atvejus nustatyti laiku.
Mokslo bendruomenė, pasak V.Kasiulevičiaus, siūlo daug sprendimų – nuo grupinio testavimo iki nuotekų tyrimo.
Apie 100 pacientų gydė vaistais
Svarbu, pasak V.Kasiulevičiaus, ir ieškoti inovatyvių gydymo metodų.
Lietuva, anot jo, nėra išimtis pasaulyje – mūsų šalis dalyvauja paieškoje, kaip geriau gydyti jau susirgusius asmenis.
V.Kasiulevičius sakė, kad Lietuvoje 100 pacientų buvo gydyti vaistais – hidrochlorokvino ir azitromicino deriniu.
„Tai labai įdomi patirtis, mūsų nuomone, tai tikrai gerai daugeliui pacientų. Tą darome, ką daro kitos šalys. Panaudojame efektyvius sprendimus intensyviojoje terapijoje“, – teigė medikas.
Pasak V.Kasiulevičiaus, Lietuvoje naudojamos brangios technologijos, tokios kaip EKMO (trumpalaikė kraujotakos palaikymo sistema – aut.), ne tik dirbtinė plaučių ventiliacija.
Mediko teigimu, ne mažiau svarbus visos visuomenės pasirengimas, pradedant nuo sveikatos apsaugos sistemos, kuri turi tapti adaptyvi naujoms viruso bangoms.
Koronavirusas nesibaigs su pavasariu
„Mes nežinome, koks dydis tų bangų gali būti ir kaip dažnai jos galėtų kartotis. Apie tai mokslo bendruomenė dar diskutuoja“, – pabrėžė jis.
Gydytojo teigimu, stebima gripo istorija rodo, kad antroji pandemijų banga būna gerokai stipresnė. Tačiau šiai taisyklei būta ir išimčių.
Negalime pasakyti, ar tikrai rudenį bus blogiau nei pavasarį, bet kad šis virusas nebaigs savo gyvavimo su šiuo pavasariu, tai tiesa.
„Negalime pasakyti, ar tikrai rudenį bus blogiau nei pavasarį, bet kad šis virusas nebaigs savo gyvavimo su šiuo pavasariu, tai tiesa“, – kalbėjo jis.
Yra pavyzdžių, anot jo, kai per anksti atsipalaidavus galima sulaukti smūgio, koks buvo Singapūre, kuris prieš tai buvo parodomas kaip vienas iš pavyzdžių, kaip reikia tvarkytis.
D.Razmuvienė: mes viruso iki galo nepažįstame
Epidemiologė Daiva Razmuvienė sakė, kad visuomenės elgesys per ilguosius savaitgalius nenuvylė – sergamumas krenta.
„Tačiau reikia nepamiršti, kad mes viruso nepažįstame iki galo, mes nežinome daug jo savybių, mes nežinome, ar jis gali turėti tą vadinamąjį sezoniškumą, kaip jis plis vasarą, mes nežinome, ar jis sukuria ilgalaikį imunitetą“, – pabrėžė ji.
Tačiau, pasak epidemiologės, visuomenę galima pagirti, jog suprato tris paprastus dalykus: virusui reikia žmogaus, todėl reikia laikytis 2 metrų distancijos, bendrauti ne ilgiau kaip 20 minučių, naudoti asmens apsaugos priemones.
Pasak jos, reikia neatsipalaiduoti, nes mokslas kol kas nepadės – nėra nei vaistų, nei vakcinos.
Surašė strategiją dvejiems metams į priekį
Vyriausybė trečiadienį pritarė naujai COVID-19 valdymo strategijai, numatančiai, kokių priemonių bus imamasi siekiant užtikrinti, kad viruso plitimo rizika būtų suvaldyta trumpuoju laikotarpiu ir būtų tinkamai pasirengta galimoms viruso bangoms ateityje. Strategija bus peržiūrima sukūrus vakciną nuo viruso ar vaistus nuo jo sukeltos ligos, moksliškai įrodžius, kad susiformuoja imunitetas virusui. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Taip pat trečiadienį Ministrų kabinetas iki gegužės 31 dienos pratęsė karantiną, tačiau priėmė daug režimo palengvinimų.
Vyriausybė nusprendė, kad nuo tada saugu atsiverti vaikų darželiams, grožio salonams, pamažu atnaujinti veiklą odontologijos klinikoms. Tuo pat metu bus leista su gydytojo leidimu lankyti ligonius, o vyrams dalyvauti gimdymuose. Tuo pat metu bus leidžiami nedideli renginiai lauke, o mėnesio gale – ir viduje. Apie kavinių ir barų veikimą viduje kol kas nekalbama. Plačiau apie tai skaitykite čia.
