Sekmadienio rytą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše V.Kasiulevičius aiškina, kodėl privalome drastiškai mažinti viruso plitimą.
Anot jo, tai būtina tam, kad išvengtume sveikatos apsaugos sistemos perdegimo.
Profesorius pastebi, kad daug žmonių Lietuvoje įsitikinę, jog medikai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galėtų pernelyg daug nekreipti dėmesio į viruso plitimą ir „ramiai“ teikti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
„Pastarąją tezę aktyviai naudojo politikai rinkimų kampanijoje. Valdžia nemokėjo arba ... nenorėjo apsiginti. Prisiminkime, kad pati SAM rinkimų kampanijos įkarštyje ragino didinti planinės pagalbos apimtis. Tai kodėl tuo metu buvę valdantieji nemokėjo ir nenorėjo apsiginti?“, – rašo V.Kasiulevičius.
Jo nuomone, todėl, kad gynyba remtųsi paprasčiausia paradigma – sveikatos apsaugos sistema nėra jokia atspari tvirtovė, o tik kortų namelis, kurį gina ne gerai koordinuota gynyba, o chaotiškai besipriešinantys entuziastai – didvyriai.
V.Kasiulevičius aiškino, kad kiekviena viruso ataka ardo ne išorinius įtvirtinimus, o traukia plytas iš pamatų.
„Mums nuolat pateikiama informacija apie tūkstančius neužpildytų lovų yra bevertė, kai žinai, kad tuos tūkstančius lovų aptarnauja rizikos grupių medikai, kurie užsikrečia lengvai, o serga sunkiai ir ilgai. Medikai, kurie pirmą kartą gyvenime išgirdo, kas yra infekcijų kontrolė. Arba desperatiškai į mūšį metami naujokai – gydytojai rezidentai, save suvokiantys aiškių taisyklių dalimi, visiškai teisėtai reikalaujantys to, ko mes, ,,seniai“ jiems niekaip negalime pasiūlyti. Jaunimas norėtų gintis gerai įrengtuose įtvirtinimuose, o mes tegalime pasiūlyti pačiam išsikasti tranšėją. Ir nenuostabu, nes mano karta iš vyresniųjų kolegų irgi gaudavo analogišką pasiūlymą“, – pasakoja medikas.
Pasak V.Kasiulevičiaus, taip, tame kare gimsta nauji gydytojai, pridengiantys mūsų visų „užpakalius“.
Jis minėjo, kad Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė parašė gražų laišką tiems rezidentams, kurie šį mėnesį atėjo į „karą“.
„Ji ir pati nuolat fronto linijoje. Tikras atsidavimo pavyzdys. Žurnalistai daug rodo Selą su Viktoru, kai realaus pasaulio herojai visai kitur“, – rašo VU profesorius.
Kerta planinei pagalbai
V.Kasiulevičiaus teigimu, bėda ta, kad kelių šimtų vietų ligoninė įsisukus infekcijai ir nelikus pagrindinių gydytojų ir slaugytojų darbo vietose kaip mat virsta niekuo.
Jis akcentuoja, kad deguonis visur turėjo būti įvestas vasarą.
„Televizijos rodo vaizdus iš Vilniaus miesto (!!!), kur tas deguonis paskubomis įvedamas. Ir visai nesvarbu, kieno tai pavaldumo ligoninė – jau pusmetį besitęsianti pandemija mus kiekvieną savaitę vis užklumpa netikėtai“, – sako medikas.
Anot V.Kasiulevičiaus, pandemija skaudžiai kerta planinei pagalbai, nes lovų prireikia COVID-19, gydytojai, kurie atlieka sudėtingas operacijas ir procedūras, tiesiog suserga.
VU profesoriaus teigimu, gydytojų – daug, bet tų, kurie moka ir gali, yra mažai.
„Santoruose“ jis sako pažįstantis kokį tuziną medikų, kuriems susirgus sustos visos transplantacijos, insultų trombų ištraukimas, širdies kraujagyslių koronarografija, stentavimas ar sudėtingos onkologinės operacijos.
„Gal ir nesustos, bet jų rezultatai bus blogesni. Kažkam tai tik skaičiai, bet sveikatos apsaugos sistema laikosi ant talentų. Tai visas jos „draivas“ ir vertė“, – pabrėžia jis.
V.Kasiulevičius aiškina, kad sudėtinga pagalba daugiausia koncentruota dviejų universitetų ligoninėse ir jos dalis Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
„Juk ne veltui mūsų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kolegos taip ,,saugo“ savo universiteto klinikas nuo COVID-19 invazijos – ant šių klinikų „laikosi“ didelis centro ir vakarų Lietuvos pacientų srautas. Daug sudėtingų operacijų ir intervencijų rajone nepadarysi, jau nepykit. Tuo tarpu kita Lietuvos dalis ir Santaros klinikos tokios prabangos neturi ir čia jau tikras sprogstamas mišinys: COVID-19 ir planiniai sudėtingi pacientai vienoje ligoninėje. Sudėtinga Šiauliams ir Panevėžiui, nes šių miestų ligoninės, į kurias suplaukdavo pacientai iš aplinkinių rajonų, irgi tapo COVID-19 gydymo centrais, o planines paslaugas kitomis ligomis sergantiems irgi reikia užtikrinti“, – feisbuke pasisako V.Kasiulevičius.
Kita Lietuvos dalis ir Santaros klinikos tokios prabangos neturi ir čia jau tikras sprogstamas mišinys: COVID-19 ir planiniai sudėtingi pacientai vienoje ligoninėje.
Gali žlugti per akimirką
V.Kasiulevičiaus nuomone, vasarą taip entuziastingai raginusi įstaigų vadovus teikti kuo daugiau planinių paslaugų SAM labai paviršutiniškai pasakojo visuomenei, kiek tų planinių paslaugų sveikatos apsaugos sistemoje suteikiama.
Jis sakė, kad daugeliui visuomenės atrodo, kad be COVID-19 nieko medikai nedaro.
„Bet juk operacijos vyksta, miokardo infarktai ir insultai gydomi, vėžys gydomas visu pajėgumu, šeimos gydytojai gyvai ir nuotoliniu būdu atlieka tiek pat konsultacijų, kiek ir iki krizės“, – nurodė medikas.
Tačiau V.Kasiulevičius įspėja, kad infekcijai įsibėgėjant visa tai gali žlugti per akimirką.
Todėl, kaip pabrėžia profesorius, mums reikia „supresuoti“ infekcijos plitimą bent iki 200 atvejų per parą.
Tam, kad atsektume COVID-19 kontaktus, apsaugotume planinę pagalbą ir užtektų personalo gydyti pacientus intensyviojoje terapijoje.
Savo feisbuko paskyroje V.Kasiulevičius pasidalijo grafiku, rodančiu situaciją Čekijoje.
„Pandemijos pradžioje daugiau kaip 10 procentų susirgusių buvo hospitalizuojama, vasarą tas skaičius nukrito iki 2 procentų, mes labai džiaugėmės švelnėjančia pandemija, tačiau dabar vėl skaičiai auga iki 4 procentų. Žiema atneša riziką, kad perdegimas ateis greičiau, negu prognozuojama. Štai todėl turime stabdyti viruso plitimą“, – akcentavo jis.
Žiema atneša riziką, kad perdegimas ateis greičiau, negu prognozuojama. Štai todėl turime stabdyti viruso plitimą.
