Antradienį dalyvaudamas konservatorių surengtoje diskusijoje apie COVID-19 protrūkio pamokas, profesorius sakė, kad metų pradžioje derėjo rimtai vertinti grėsmes.
„Vyriausybė priėmė sprendimus, mes padarėme daug juos įtikindami. Kažkodėl manau, kad tie sprendimai galbūt buvo priimti derinant su Lenkija, nes Lenkija tą pačią dieną priėmė sprendimus“, – sakė jis ir pridūrė, kad panašių ribojimų tomis dienomis priėmė ir Vokietija.
Anot V.Kasiulevičiaus, apsaugos priemonių trūkumas turėjo nemažą įtaką viruso plitimui tarp medikų.
„Ką mes turime padaryti, tai parengti sveikatos priežiūros įstaigas tinkamai funkcionuoti“, – kalbėjo jis.
V.Kasiulevičius sakė, kad valdžios sprendimas atnaujinti sveikatos paslaugų teikimą, kai pacientas kontaktuos su gydytoju, turės tam tikrų pasekmių.
„Buvimas be pacientų – truputį bravūruoju, be pacientų nesame, bet sumažėjimas 60 proc. apimčių, sumažina ir viruso transmisiją (...) Tai kai mes atnaujiname paslaugas, tikėtina, kad vėl atsiras atvejų gydymo įstaigose ir vėl pradės sirgti medikai, – teigė jis. – Bet iš kitos pusės neatnaujinti paslaugų mes negalime, nes pasiekėme kritinį tašką ir viešojoje opinijoje ir realiai, kalbant apie sveikatos priežiūra, negalima visko pervesti į nuotolinį būdą.“
Funkcionuoti bus labai sunku, reikia tą suprasti.
Jo manymu, medicinos įstaigose turėtų būti sustiprinta epidemiologinė kontrolė, pakankamas apsaugos priemonių kiekis.
„Funkcionuoti bus labai sunku, reikia tą suprasti“, – pabrėžė medikas.
V.Kasiulevičiaus teigimu, reikia atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligas.
„Reikia sėsti ir skaičiuoti. Artėjant rudeniui mes turėsime daugiau ir daugiau atvejų, temperatūrai nukritus mažiau 8 laipsnių viruso intensyvumas paspartės reikšmingai“, – įspėjo jis.
Anot gydytojo, tuo metu teks spręsti ne tik koronaviruso problemas, bet ir kardiovaskulines problemas: „Žmonės nuo miokardo infarkto ar insulto miršta žiemą daugiau negu vasarą“.
Anot jo, būtina svarstyti, ką daryti per tą laiką, kai atsiras vakcina nuo koronaviruso.
„Realiai paskiepysime apie 20 proc. populiacijos geriausiu atveju greičiausiai, vis tiek likusieji nepasiskiepys“, – svarstė jis.
R.Valintėlienė: vėl mūsų medikai iškištomis nosimis vaikšto
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė diskusijoje sakė, kad yra kur pasitempti, nes, pavyzdžiui, lietuviai Europos Sąjungoje sunaudoja mažiausiai antiseptinių rankų priemonių.
„Tai yra toks rodiklis, kurį mes po truputį didiname“, – pridūrė ji.
R.Valintėlienė sutiko su R.Kasiulevičiumi, kad apsaugos priemonių tikrai trūko, tačiau pabrėžė nemananti, kad pirmoji banga iki galo buvo pamoka.
„Pažiūrėjau reportažus kita tema, kad neveikia e.sveikata, ir vėl mūsų medikai su iškištomis nosimis vaikšto, su pirštinėmis dirba su kompiuteriais. Mes tik prieš du mėnesius akcentavome, kad tai yra svarbu, jau atrodė, viskas, išmokome visi kaukes dėvėti. Pasirodo, ne, pasirodo, ta atmintis yra labai trumpa“, – pabrėžė ji.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Jurgita Sejonienė teigė, kad būtina užtikrinti kokybišką komunikaciją – jei trūksta priemonių, taip reikia ir sakyti ir tuomet kartu spręsti šią problemą, tada, anot jos, nereikėtų aiškinti, kad virusą pargabeno keliaujantys medikai.
„Paskutinė avarija – Registrų centro, parodė, kad kaip mes galime kalbėti kad valdome krizes, jei mes savo duomenų net negalime apsaugoti“, – klausė ji.
Daugėja neaiškių atvejų
Šalyje daugėja koronaviruso atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nepavyksta nustatyti, antradienį teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė, kurią cituoja BNS.
„Šio ryto duomenų dar neturiu, bet tokių atvejų, kurių užsikrėtimų aplinkybių nustatyti nepavyksta, tikrai yra, deja, jų daugėja. Šio ryto ankstyvo duomenimis šiandien pranešime apie 7 naujus atvejus, iš kurių 2 užsikrėtimo aplinkybių epidemiologams per vakarą ir naktį nepavyko išsiaiškinti. Tokių atvejų yra ir liepos mėnesio duomenimis, jie sudaro net 24 proc. Tai tikrai nemažai, tai sudaro daugiau nei penktadalį visų Lietuvoje fiksuojamų naujų atvejų“, – Lietuvos radijui antradienį sakė R. Lingienė.
Anot jos, yra įprasta, kad atliekant epidemiologinius tyrimus dalis atvejų lieka neišaiškinti. Tačiau šiuo metu tokių atvejų daugėja ir tai kelia susirūpinimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Atnaujinti koronavirusu užsikrėtusių asmenų maršrutai Lietuvoje: kas, kur, kada buvo?
