Savo žinutėje profesorius rašo apie ligos inkubacinį laikotarpį, simptomatiką ir ligos eigą – kokia dalis pacientų serga lengvai, kokiai išsivysto kritinė būklė.
Kaip rašo V.Kasiulevičius, didžiausia tikimybė užkrėsti vieniems kitus yra viena para iki simptomų atsiradimo ir pirmos penkios ligos paros. Simptomai gali pasireikšti, praėjus nuo 1 iki 14 parų nuo užsikrėtimo, vidurkis – 5–6 paros. Praėjus 9 paroms nuo susirgimo pradžios tikimybė užsikrėsti nuo susirgusio asmens yra artima nuliui, išskyrus tuos atvejus, kai sergančio žmogaus imunitetas yra pažeistas dėl onkologinio, kito susirgimo ar skiriamų imunitetą slopinančių vaistų. Ir nors viruso dalelių dali būti aptinkama iki trijų mėnesių, tai neturi nieko bendro su užsikrėtimo rizika.
Kalbant apie simptomus, besimptomiai pacientai sudaro nuo 14 iki 30 proc. nuo visų susirgusiųjų. Kitiems gali pasireikšti sunki plaučių uždegimo eiga ar kitos komplikacijos, pvz., ūminis kvėpavimo sindromas, septinis šokas, ūminis miokardo infarktas, plaučių tromboembolija, netgi daugelio organų nepakankamumas.
Kaip teigia, profesorius, 81 proc. suaugusiųjų būdinga lengva ar vidutinio sunkumo ligos eiga, 14 proc. suaugusiųjų serga sunkiai (vystosi hipoksija, dusulys), 5 proc. suaugusiųjų ligos eiga kritinė (vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, multiorganinė disfunkcija). Labiausiai paplitę simptomai sergant lengva ar vidutinio sunkumo ligos forma yra galvos skausmas, uoslės praradimas, nosies užgulimas, kosulys, nuovargis, raumenų skausmas, sloga, skonio funkcijos sutrikimas ir gerklės skausmas. Karščiavimas šiems pacientams pasireiškia rečiau.
Vidutinė simptomų trukmė šiems pacientams paprastai 11–12 parų. Paprastai iki 20 paros ligos visi simptomai išnyksta. Sergantiems sunkia ligos forma labiau būdingas karščiavimas, dusulys ir apetito praradimas. Simptomai gali užtrukti ilgiau negu 20 parų. Vyraujantys simptomai priklauso nuo amžiaus: jaunesniems pacientams paprastai būdinga ausų, nosies ir gerklės simptomai, o vyresniems – karščiavimas, nuovargis ir apetito praradimas.
Sunki ligos eiga gali vystytis ir sveikiems, ir bet kokio amžiaus asmenims, tačiau dažniausiai tai atsitinka suaugusiems vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems tam tikromis gretutinėmis ligomis.
Sergant COVID-19 bakterinės infekcijos nustatomos 7 proc. hospitalizuotų pacientų ir 14 proc. pacientų gydomų intensyviosios terapijos skyriuose. Dažniausi sukėlėjai: Mycoplasma pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Haemophilus influenzae ir Klebsiella pneumoniae. Rečiau pasitaiko grybelinių ligų sukėlėjų ir kitų virusų (pvz., respiracinio sincitinio viruso, A gripo) sukeltos infekcijos. Gretutinėmis infekcijomis dažniau suserga sunkiai COVID-19 sergantys pacientai.
Dažniausi vaikų simptomai yra karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, nosies užgulimas ir sloga. Palyginus su suaugusiais, karščiavimas, kosulys ir dusulys vaikams pasireiškia rečiau. Tuo tarpu virškinimo trakto simptomai vaikams gali pasireikšti dažniau nei suaugusiems, ypač naujagimiams ir kūdikiams, ir tai gali būti vienintelis ligos simptomas.
Dažniausiai sunkiai serga tie vaikai, kurie turi gretutinių ligų: 80 procentų kritinės ligos eigos mažųjų pacientų nustatomi reikšmingi imuninės sistemos sutrikimai, vėžys, širdies ligos, nutukimas ir cukrinis diabetas. Vaikų iki 1 metų sunkiai ligos eigai būdingas vėmimas. Kai kuriems vaikams vystosi sunkaus uždegiminio atsako sindromas.
V.Kasiulevičius taip pat paaiškina, kodėl naudinga turėti namuose pulsoksimetrą. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad pulsoksimetro panaudojimas namų aplinkoje gali reikšmingai prisidėti prie gyvybių gelbėjimo. Pulsoksimetrija gali parodyti per mažą kraujo įsotinimą deguonimi. Nustačius SpO₂ <92 proc. tokie pacientai turi būti laiku nukreipti į ligoninių skubios pagalbos skyrius tolimesniam įvertinimui. Daugelis žmonių įsitikine, kad dusulį jie puikiai pažįsta ir jiems nereikia jokio matuoklio, tačiau pacientams, sergantiems COVID-19, gali išsivystyti ir „tylioji hipoksija“. Tokiu atveju prisotinimas deguonimi gali reikšmingai kristi, sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą be akivaizdžių kvėpavimo sutrikimo simptomų.
Profesoriaus teigimu, jeigu kostite, šaukštelis medaus gali būti naudingesnis negu kai kurie vaistai. Tik reikia neperlenkti su medaus kiekiais, kad reikšmingai nepadidėtų gliukozės kiekis kraujyje. Jeigu temperatūra kyla virš 38 laipsnių, paracetamolis ir ibuprofenas yra saugus pasirinkimas, jeigu neviršijama rekomenduojama dozė. Idealu būtų dėl kepenų pažeidimo rizikos neviršyti paracetamolio 2 gramų dozės per parą. Maksimali paros dozė – 4 gramai, tačiau šis sprendimas neturėtų būti priimamas be gydytojo. Paprastai paracetamolis skiriamas iki 4 kartų per parą po 500 mg. Ibuprofenas gali būti skiriamas kas 6–8 valandas po 400 mg.
Ar visi pacientai turi stengtis patekti į ligoninę? Daugelis pacientų, sergančių COVID-19, gali būti sėkmingai gydomi namuose. Į ligoninę rekomenduojama guldyti tuos COVID-19 sergančius pacientus, kuriems sumažėjęs deguonies įsotinimas, kurie serga kitomis lėtinėmis ligomis bei yra vyresni negu 65 metų amžiaus. Jeigu kraujospūdis, kvėpavimo dažnis yra kontroliuojami, kraujo įsotinimas deguonimi nekrinta žemiau 93 proc., nėra nekoreguojamo karščiavimo ir sunkių gretutinių ligų, o sąmonės būklė nėra sutrikusi, tuomet toks pacientas gali saugiai gydytis namuose.
