„Busho vyresniojo kaip ir Amerikos administracijos apskritai paėmus laikysena buvo lemianti. Jeigu mes nebūtume turėję tos paramos, tai nežinia, kuo būtų pasibaigęs sovietų įsitikinimas, kad mes amžinai priklausome imperijai“, – BNS šeštadienį sakė V.Landsbergis.
„Man (sovietų vadovas Michailas) Gorbačiovas asmeniškai į akis sakė – „užmirškit tą savo nepriklausomybę, niekas jūsų nepalaiko, o mes jums niekad neleisim“. Man taip neatrodė. Ir vis dėlto ne jo pusėje buvo tiesa“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Penktadienį miręs G.W.Bushas JAV prezidento pareigas ėjo nuo 1989 iki 1993 metų.
V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.
V.Landsbergio teigimu, tuo metu lietuviai norėjo tvirtesnės JAV paramos nepriklausomybei, bet Vašingtoną varžė kiti tarptautiniai klausimai.
„Mus palaikė. Ne taip, kaip mes būtume norėję, kartais ir pykome, kad per mažai palaiko, bet aš dabar labai gerai suprantu ir prezidentą George'ą Bushą, ant kurio pečių gulėjo didžiulė pasaulinė atsakomybė, santykiai su Sovietų Sąjunga, nusiginklavimo dalykai, tarptautiniai konfliktai, čia pat ir Persų įlankos karas. Jį turėjo ir varžyti ta atsakomybė. O mes gynėme savo tiesą ir savo laisvės reikalą“, – sakė V.Landsbergis.
A.Kasparavičius: prezidentas prisidėjo prie neskausmingo Sovietų Sąjungos žlugimo
George'as H.W.Bushas daug prisidėjo prie to, kad Sovietų Sąjunga žlugo gana neskausmingai, sako istorikas Algimantas Kasparavičius.
Jo vertinimu, G.H.W.Bushas buvo vienas iš sėkmingiausių XX amžiaus antros pusės JAV prezidentų.
„Didele dalimi jo dėka buvo iš esmės neskausmingai leista sugriūti Sovietų Sąjungai. Kai kas Bushą kritikavo, kad jam trūksta drąsos, kad pataikauja M.Gorbačiovui, bet žiūrint iši tolimesnės perspektyvos, manau, kad visi jo žingsniai buvo labai sėkmingi“, – BNS šeštadienį sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkais.
„Jis sugebėjo tvirtai vykdyti JAV politiką, neeskaluodamas jos garsia retorika, bet metodiškai ir nuosekliai spausdamas Sovietų Sąjungą. Tai atvedė į tai, kad sovietinė bolševikinė sistema sugriuvo ir išsilaisvino visa eilė valstybių, Lietuva taip pat“, – kalbėjo A.Kasparavičius.
41-asis JAV prezidentas, užsienio politikos realistas G.H.W.Bushas, 1989 metais paskelbė „naująją pasaulio tvarką“, vedusią prie didžiulį sukrėtimą sukėlusio, bet daugiausiai taikus Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Jis taip pat subūrė precedento neturėjusią koaliciją, 1991-aisiais įveikusią Irako autoritarinį lyderį Saddamą Husseiną, bet jo nenuvertusią. Tačiau jo karinis įsiveržimas Vidurio Rytuose tapo tolesnio chaoso tame regione šaukliu.
Šis apdovanojimų pelnęs Antrojo pasaulinio karo lakūnas ir buvęs Centrinės žvalgybos valdybos vadovas prezidento pareigas ėjo tik vieną kadenciją. 1992 metais, ekonomiką ištikus nuosmukiui, jis pralaimėjo rinkimus demokratui Billui Clintonui.
G.H.W.Bushas buvo seniausias iš keturių tebegyvenančių buvusių JAV prezidentų ir pastaraisiais metais naudojosi neįgaliojo vežimėliu. Per vėliausiu viešus pasirodymus jis atrodė negaluojantis.
Jis buvo vienos iškiliausių Amerikos politinių dinastijų patriarchas. Vienas jo sūnus, George'as W.Bushas, dirbo prezidento poste 2001–2009 metais, o kitas – buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas – 2016-aisiais siekė tapti Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą.