Lietuva nubausta, kad nepasidavė spaudimui
Kaip minėjo pats profesorius, knygoje į krūvą surinktos medžiagos apie Medininkų tragediją, daugiausiai jo paties rašytų straipsnių, tikslas – sudaryti sistemą, kuri leistų aiškiau pamatyti visą šio įvykio tąsą.
Tai tam tikra mūsų istorijos gairė, kuri aiškėja ir ryškėja vis labiau kaip labai svarbi. Padarytas baisus nusikaltimas, tačiau 25 metus jis labai keistai traktuojamas.
„Tai nėra įvykis, jis tęsiasi, tebevyksta. Tai tam tikra mūsų istorijos gairė, kuri aiškėja ir ryškėja vis labiau kaip labai svarbi. Deja, savo turiniu neigiama gairė. Padarytas baisus nusikaltimas, tačiau 25 metus jis labai keistai traktuojamas. Todėl ši knyga apie žudynių tąsą, nes pačias žudynes, kiek sugebėjo, tyrė mūsų teisėsauga, kuri nelabai sėkmingai dirbo, ir kitas klausimas, kodėl. Tuo metu su šeima pirmą kartą po viso mūsų nepriklausomybės karo išvykau porai dienų poilsio. Ir pirmos dienos naktį suskambo telefonas – išžudyti žmonės.
Iš karto padariau pareiškimą – tai fašistų puolimas, smūgis Lietuvai iš Sovietų Sąjungos, tai tarptautinis užpuolimas. Smogta mūsų sienų apsaugai. Sienos buvo labai konkreti išraiška, kad Lietuva yra valstybė, kuri fiksuoja savo sienas, nors mums buvo sakoma, esą neaišku, kur mūsų teritorija. Kadangi mes nepasidavėme spaudimui ir ultimatumams, nuosekliai elgėmės kaip nepriklausoma kita valstybė, su kuria galima tartis, bet negalima įsakinėti, prasidėjo sienų pareigūnų puldinėjimai, terorizavimas ir galiausiai – žudymas“, – knygos pristatyme kalbėjo V.Landsbergis.
Kodėl nusikaltimas neperkvalifikuojamas į karo nusikaltimą?
Pasak politiko, tai įvyko tuomet, kai JAV parodė palankumą Sovietų Sąjungai. Amerika tuo metu laikėsi politikos, kad nereikia kenkti M.Gorbačiovui, kad norimas permainas reikia nuleisti minkštai. Tačiau esą ir Lietuvos teisėsauga iki šiol nėra aiškiai suformulavusi, kad Medininkų tragedija – Sovietų Sąjungos smurtas prieš Lietuvą.
„Sprendžiama, kas gaiduką paspaudė, bet nėra klausimo, kas įsakė jį paspausti. Dalykas netiriamas iš esmės. Ši tragedija – ne tik smūgis nužudytųjų artimiesiems, visuomenei ir valstybei, nes tai, kaip valstybė reaguoja, yra jos išmėginimas. Jeigu ji neišlaiko išmėginimo, nesigina, -degraduoja.
Dabar į panašią padėtį pastatyta Ukraina, kuriai siūloma nesiginti visa jėga. Taigi tai 25 metus trunkantis iššūkis, kurio dar ir šiandien nepajėgiame priimti dorai. Teisingumo aktas neįvyko. Dabar nuteistas vienas asmuo, bet kas iš to. Net ir jis dar gali būti ištiesintas Žmogaus teisų teismo.
Beje, dar vienas omonininkas, kurį Tomas Šernas atpažino („Aš atsimenu tą eiseną“), buvo paleistas, o T.Šerno parodymai iš bylos išimti, nes ką gi jis gali atsiminti peršauta galva. Po daugelio metų aš pagalvojau, jeigu M.Gorbačiovas, pasisodinęs George'ą H.W.Bushą, pasakė, kad įvyko incidentas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kurio tyrimą jis prižiūrės pats asmeniškai, tad JAV prezidentas gali ramiai grįžti namo, gal laikas paklausti M.Gorbačiovo: ką jis padarė, kokios informacijos ir kokių raportų gavo kaip pagrindinis bylos tyrėjas. Ar visa tai tik imitacija“, – svarstė V.Landsbergis.
Pasak jo, tokia pati teisėsaugos imitacija visus šiuos metus vyko ir Lietuvoje. Įvykis buvo traktuojamas ne kaip valstybės užpuolimas, o tarsi keli plėšikai išlipo iš griovio ir nužudė keletą valstiečių. Ir taip traktuota daugybę metų.
„Kodėl neperkvalifikuojama byla? Siūliau perkvalifikuoti bylą į karo nusikaltimą, tai leistų ieškoti kaltinamųjų juos dengiančiose šalyse. Tačiau Rusijos nenoras, kad tai įvyktų, kaip rašiau prieš keletą metų, atsispindi kai kurių teisininkų vangume ir sofistikoje. Lietuva – nuolatinėje karo būsenoje ir prieš mus kariauja didelė valstybė, globojanti teroristus“, – teigė knygos autorius.
Dingo daugybė įrodymų
Pasak politiko, gyvename masiškai teroro sužalotų žmonių visuomenėje, kuriems ne teisingumas svarbiausias, o ramybė. Svarbiau neišsišokti. Todėl per šiuos metus dingo daugybė daiktinių įrodymų ir liudininkų parodymų, kurie buvo atmesti ir nepaviešinti.
„Tai dviprasmiškas teisėsaugos neveiksnumas. Truputį tarsi daroma, bet toliau veikti nebėra valios ir drąsos. Man tai nusibodo, todėl nusprendžiau bent surinkti visą medžiagą apie žudynių tąsą. Jeigu panaikinami daiktiniai įkalčiai, ar mums užtenka atsakymo, kad jie tiesiog dingo prokuratūroje? Ar normalu, kad ši byla buvo paskirta prokurorui, kuris tuo pačiu metu turėjo dar dešimt bylų ir galbūt nespėjo visko sužiūrėti?
Po žudynių iš karto kilo daug klaidinančių versijų, kurios apsunkino tyrimą: tai padarė savi, kažko nepasidalino, nepatenkinti kontrabandininkai, dar kažkas, tik nebuvo keliama prielaida, kad tai galėjo padaryti sovietinės struktūros pareigūnai. Galiausiai paaiškėjo, kad tai padarė sovietų kariškiai. Tada pradėjo diskusijos, kas yra omonininkai – sovietų pajėgos ar vietinės. Kodėl nebuvo iškeltas klausimas, kad tai kitos valstybės agresija? Panašu, kad kažkas gavo užduotį taip neformuluoti, ko nors neerzinti, apsiriboti tyrimu, kas paliko tuos lavonus, o kas iš viršaus palaimino šį veiksmą, kas tokią politiką liepė vykdyti, nekalbama“, – tikino V.Landsbergis.
Byla trunka 25 metus
1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos sieną saugoję Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ pareigūnai. Penki iš jų žuvo vietoje, vienas iš jų nuo žaizdų mirė ligoninėje. Medikams pavyko išgelbėti tik vieno muitininko – Tomo Šerno – gyvybę, tačiau jis liko prikaustytas prie vežimėlio.
Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas vienas asmuo. 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.
Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo skundą šią vasarą atmetė, nuosprendis jam įsiteisėjo.
Pripažinti tris omonininkus įtariamaisiais ir perduoti šią bylą teismui tapo įmanoma, kai 2010 metų gruodžio mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numatė galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.
Nuosprendis dar trims žudynių dalyviams, nors Rusija neketina jų išduoti Lietuvai, bus skelbiamas spalio pabaigoje.
