Buvęs ilgametis partijos pirmininkas teigė, kad nesiskiepijantys asmenys bei agituojantys kitus to nedaryti, kelia grėsmę visuomenei. Susidariusią situacija jis pavadino „antivakserių sektantizmu“.
V.Landsbergis teigė, kad už nesiskiepijimą bei agitaciją nesiskiepyti turi būti „suvokiama atsakomybė“.
„Mes esame švelnūs ir mandagūs, ir galbūt dėl to taip pat nukentėsime. Mes netramdome tokių tendencijų ir kryptingos agitacinės veiklos įstatymine, ir teisėtvarkos jėga. Nors tai galėtų būti daroma“, – teigė V.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad agitacija nesiskiepyti galėtų būti suprantama kaip kenkimas Lietuvos valstybei.
„Seimas turi veikti šioje būsenoje, karo stovyje. Mes esame kare. Jokio poilsiavimo prie vandens telkinių. Kokie bebūtų orai, bet marų orai mūsų neklausia ar mes norime pailsėti, ar mums ne per daug užduočių“, – vaizdingai grėsmę apibūdino V.Landsbergis, pridūręs, kad šiai situacijai spręsti panaudoti dar ne visi valstybės resursai.
Partijos garbės pirmininkas pasidalijo ir savo požiūriu į šiuo metu vykstančią migracijos krizę.
A.Lukašenkos režimo pasitelkiamus pabėgėlius jis pavadino „gyvaisiais taranais“, skirtais pralaužti valstybių sienas.
Jis teigė, kad sienos pažeidėjai yra įstatymų pažeidėjai ir jiems tai turi būti aiškiai pasakoma.
„Tie, kurie prašo prieglobsčio, turėtų pasirašyti suvokiantys, kad jie pažeidė įstatymą, eidami savo kojomis be leidimo per valstybės sieną. Mūsų kodeksuose įrašyta, kad tai nusikaltimas su bausme už organizavimą, bet neįrašyta, kad tai nusikaltimas tam, kas pats save „organizuoja“. Jį nuveda iki tam tikros vietos, o toliau paleidžia eiti jau patį. Tai yra jo atsakomybė. Lietuva turi galimybių priimti tam tikras taisykles, jeigu reikia – įstatyminio lygmens“, – sakė politikas.
Jis pridūrė manantis, kad asmenys, kurie pažeidžia valstybės sieną, yra nusikaltėliai ir prašytis prieglobsčio negali.
„Nusikaltimas yra nusikaltimas, tas kuris sąmoningai nusikalto, netenka pagrindo prašyti prieglobsčio. Galbūt tai būtų nauja, bet padarykime kai ką nauja. Kai kada Lietuva padarydavo ir bent atkreipdavo kitų demokratinių valstybių dėmesį“, – paragino V.Landsbergis.