„Tai man stebėtina. [...] Tai juk žymi šeima, įtakingi žmonės. Niekas iš jų niekam nieko nepasakė? Keista situacija iš tikrųjų, bet kartais atrodo, kad ir mūsų valstybė keista. Kodėl pačios institucijos, kurios ėmėsi tokių priemonių, neinformavo visuomenės, kad visuomenė nenustebtų sužinojusi ar iš šeimos narių, ar iš atsitiktinių žmonių. Gana dažnai net valdžios vyrai sužino svarbius dalykus iš spaudos, pavyzdžiui, o juk jie turėtų žinoti pirmieji, ir tiesiogiai. O gal žino, bet nesako? Tada irgi kyla klausimų“, – svarsto V.Landsbergis.
Paklaustas, ar sprendimas apie suėmimą neskelbti gali būti susijęs su premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimais apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, profesorius sutinka – tai gali būti susiję, bet priduria, kad nebūtinai taip yra.
„Viskas gali būti susiję. Nesakau, kad tai yra susiję. Pas mus labai dažnai numetama, pavyzdžiui, „gali būti susiję su teroristais“, o jau toliau tiražuojama: „jis susijęs su teroristais“ arba „jis – teroristas“, „jie yra teroristai“. Tai čia broliai žiniasklaidininkai irgi pasitarnauja nebūtinai gera kryptimi“, – sako V.Landsbergis.
Paklaustas, ar Lietuvoje sugebama užtikrinti saugumą, profesorius teigia – pastangų yra, tačiau kai kurios institucijos atrodo silpnos. Kaip teigia V.Landsbergis, A.Paleckio ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderio V.Ivanovo sulaikymas rodo teigiamus poslinkius.
„Matyt, pastangų yra. Tie suėmimai, apie kuriuos trečiadienį tapo žinoma, rodo, kad Lietuva nėra visai bedantė ir nesiginanti, leidžianti, kad su ja darytų, ką nori. Turbūt taip nėra. Tai yra jau toks padrąsinantis momentas, o kaip bus toliau... dar daug ko turi paaiškėti“, – apibendrina V.Landsbergis.
Jis priduria – kai kurios instancijos vis dar atrodo silpnai: „Galbūt Valstybės saugumo departamentas šiuo metu atrodo kaip veiksminga institucija, o Generalinė prokuratūra labai dažnai atrodo keistai, kaip nelabai veiksminga net garsiojoje Sausio 13-osios byloje. [...] Tik pečiais tenka patraukti dėl teisėsaugos kai kurių silpnybių, gal paveldėtų.“
V.Bakas: iškreipiant valstybės istoriją bandoma didinti įtaką
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas tvirtina – tai, kad Lietuvoje, kaip šalyje, kuri ribojasi su Rusija, vyksta Rusijos žvalgybos tarnybų veikla, yra faktas. Anot jo, apie tai nuolat informuojama ir viešose Valstybės saugumo departamento, Antrojo operacinių tarnybų departamento ataskaitose.
„Gerai tai, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai mūsų specialiosios tarnybos imasi tokių bylų, kai apsaugo visuomenę ir valstybę nuo veiksnių, kurie daro žalą valstybės raidai, kurie ją griauna, silpnina, priešina visuomenę, kiršina tarpusavyje, kuri diskredituoja mūsų istoriją, menkina valstybę. Čia yra tikrai, manyčiau, gera žinia, kad mūsų žvalgybos tarnybos pajėgios atlikti gana sudėtingus tyrimus ir užkirsti kelią tai žalai, kurią labai sunku pamatuoti, bet kurios reikšmė gyvybiškai svarbi“, – tvirtina V.Bakas.
Jo aiškinimu, paprastai priešiškai nusiteikusios jėgos siekia turėti galimybę lemti politinius sprendimus: „Tai matome ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kur vyksta rinkimai, kai yra remiamos prorusiškos jėgos, kai visuomenė kiršinama, kai galbūt spekuliuojama valstybių vidaus silpnybėmis: socialine įtampa, atskirtimi.“
V.Bako teigimu, priešiškas jėgas iki šiol domina Sausio 13-osios įvykiai, nes tai yra Lietuvos istorijos dalis, kurią bandoma iškreipti. Pasak V.Bako, būtent istorijos diskreditavimas, iškreipimas yra vienas svarbiausių taikinių.
„Tai minkštoji galia, kai yra, sakykime, kuriama alternatyvi istorija, žmonėms bandoma įteigti tai, ko niekada nebuvo. Iš esmės iškreipiamos arba diskredituojamos valstybės šaknys. [...] Net ir tarptautiniu mastu, tarptautinėse konferencijose rusų kilmės istorikai stengiasi pateikti pasauliui visiškai kitokį istorinį naratyvą. [...] Tokiais dalykais bandoma diskredituoti valstybes, politines sistemas, jas sumenkinti ir tokiu būdu plėsti savo įtaką regione“, – sako NSGK pirmininkas V.Bakas.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
