„Turėtų pasaulis visiškai pasikeisti, įskaitant Rusiją. To turbūt neįvyks jų (nusikaltimo vykdytojų – BNS) gyvenimo trukmės ribose“, – apie tikimybes nuteisti Medininkų žudikus BNS sakė V.Landsbergis, ketvirtadienį dalyvavęs žudynių aukų pagerbimo ceremonijoje.
Anot jo, Medininkų, Sausio 13-osios bylose svarbesnis dalykas nei konkreti bausmė yra pats nusikaltimo vykdytojų ir kaltininkų įvardijimas.
Rusija savo nusikaltimų dangstymo metodų nepakeitė per 23 metus, o ryžto atvirai išsakyti tiesą šiandien ypač trūksta Europos valstybėms
Politiko teigimu, Rusija savo nusikaltimų dangstymo metodų nepakeitė per 23 metus, o ryžto atvirai išsakyti tiesą šiandien ypač trūksta Europos valstybėms.
„Nusikaltėliai yra ne vien tiesioginiai žudikai, bet ir tie, kurie duoda ginklus – ar tai būtų kalašnikovas, ar tai būtų „buk“ (priešlėktuvinė raketų sistema – BNS). Svarbu, kas instruktavo, kas atsiuntė savo aukštos kvalifikacijos šaudytojus, kad atliktų juodą darbą ir paskui dingtų už sienos. Scenarijus nesikeičia. Bet gaila, kad nesikeičia ir nusikaltėlių įvardijimo metodika. Bijoma pasakyti, kad Rusija – teroristinė valstybė (...). Daug politikos šulų yra išmokę politikos pamokas, kad didelis šeimininkas supyks vien dėl kai kurių keliamų klausimų ir dėl reikalavimų. Europa nelaisva nuo to monstro iki šiol“ , – BNS sakė V.Landsbergis.
Savo kalboje, išsakytoje per pagerbimo ceremoniją, jis taip pat lygino Medininkų įvykius su 2010-ųjų lėktuvo katastrofa Rusijoje prie Smolensko, kur žuvo beveik 100 aukščiausio rango Lenkijos politikų ir pareigūnų, taip pat su Gruzijos ir Rusijos karu 2008-aisiais Pietų Osetijoje, dabartiniais Ukrainos įvykiais, ypač su 300 civilių skraidinusio lėktuvo numušimu Rytų Ukrainoje. Anot jo, visas šias tragedijas sieja Rusijos „požiūris į nusikaltimą ir aukas“.
„Įvykiai Europoje po Medininkų žudynių kartojasi, tuo pačiu stiliumi – ne tik žudymo, bet ir nusikaltimo dangstymo, nusikaltėlių prieglaudos stiliumi“, – sakė V.Landsbergis.
Įvykiai Europoje po Medininkų žudynių kartojasi, tuo pačiu stiliumi – ne tik žudymo, bet ir nusikaltimo dangstymo, nusikaltėlių prieglaudos stiliumi, – sakė V.Landsbergis
Dėl užtrukusio Medininkų bylos tyrimo jis ragino dalį kaltės prisiimti ir Lietuvą – esą buvo galima užtikrinti, kad dalis įrodymų nebūtų sunaikinti, liudininkai būtų tinkamai apklausti. V.Landsbergis taip pat išreiškė nuomonę, jog byla būtų sulaukusi senaties termino, „jei ne prezidentės parodyta iniciatyva ir pastangos“.
„Ar čia nebuvo galima apsaugoti vietos, apsaugoti visus įkalčius, juos surinkti, prižiūrėti, kad jie nedingtų teisėsaugos institucijose, kas vyko ir vyko? Kad liudininkai būtų tikrai apklausti, o bet kokiu jų pasakymu nebūtų lengvai tikima – štai, atlikome pareigą, paklausėme, o jis ką nors atsakė. Gal čia buvo okupuota teritorija? Gal Lietuva tebėra okupuota teritorija, kurioje veikia paliktos okupantų jėgos?“ – klausė V.Landsbergis.
1991-ųjų liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Muitininkas Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Nusikaltimą prokurorai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui, įtariamaisiais dėl šių nusikalstamų veikų pripažinti Rusijos piliečiai Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlinykas bei Aleksandras Ryžkovas. Juos Rusija atsisako išduoti Lietuvai.
Dėl šio nusikaltimo kol kas nuteistas tik vienas asmuo – 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.
