„Nemanau, kad šalių pozicijos būtų suartėję kuriuo nors iš klausimų“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė diplomatas.
NATO–Rusijos taryba rengiama pirmą kartą nuo 2014 metų birželio.
Politinės konsultacijos šiuo formatu su Maskva nustojo veikti, Rusijai užpernai kovą aneksavus Krymo pusiasalį, tačiau V.Leškevičius pabrėžė, kad taryba formaliai niekada nenustojo veikti, skirtingai nei praktinis NATO ir Rusijos bendradarbiavimas.
Ambasadorius sakė, kad nei NATO, nei Rusija nemato galimybių artimoje ateityje grįžti prie praktinio bendradarbiavimo ir įprastinių santykių.
„Nei NATO šalys narės, nei Rusija nemano, kad įmanoma artimoje ateityje sugrįžti prie vadinamojo „business as usual“. Kitaip tariant iki tol, kol Rusija pradės gerbti visus savo tarptautinius įsipareigojimus, kurių tiek daug sulaužė per pastaruosius metus“, – teigė V.Leškevičius.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Lietuva netoleruos, jeigu Rusija „naudos tokius susitikimus dūmų uždangai skleisti, kad toliau pažeidinėtų tarptautinę teisę“.
Pasak ministro, NATO ir Rusijos konsultacijos turi prasmę, kai jos vyksta konstruktyviai, o ne „yra naudojamos savo propagandos tikslais, kaip kartais jaučiame“.
Praėjusią savaitę Rusijos atstovas NATO Aleksandras Gruško pareiškė, jog Rusija pasinaudos šiomis derybomis, kad pasisakytų prieš „visiškai nepateisinamą“ Aljanso pajėgumų telkimą Baltijos valstybėse.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus, tarybos metu Rusija palietė šią temą, tačiau tuo nereikėtų stebėtis, nes panašių priekaištų iš Maskvos girdėti „nuolat ir kuo įvairiausiomis progomis ar net be progų“.
V.Leškevičiaus teigimu, buvo atsakyta, kad „Rusijos agresija paskatino Aljansą imtis dar stipresnių gynybinių pajėgumų vystymo ten, kur Aljansui atrodo būtina, o ypač būtina palei rytinį Aljanso perimetrą“.
Jis sakė, jog posėdžio metu taip pat buvo aptartas rizikos mažinimas po to, kai Rusijos karo lėktuvai sukėlė keletą incidentų Baltijos jūros regione.
Tačiau ambasadorius priminė, kad pavojingi Rusijos veiksmai, skraidant kariniais orlaiviais su išjungtais atsakikliais ir nesuderinus skrydžių planų bei rengiant pratybas, kurių metu kariniai laivai trukdo civilinei ir komercinei laivybai, yra stebimi jau seniai.
„Taigi, šitie pavojingi Rusijos veiksmai nėra nieko naujo, tačiau tai niekuo gyvu nereiškia, kad šita taryba ėmė ir sutarė kokius nors mechanizmus, kaip būtų galima to išvengti, tačiau Aljanso šalys priminė, kad tie mechanizmai būtini“, – kalbėjo V.Leškevičius.
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius teigė, kad NATO ir Rusijos turi labai stiprius pozicijų skirtumus dauguma klausimų.
Jis pabrėžė, kad NATO diplomatai posėdžio metu išreiškė vieningą paramą Ukrainai, pabrėžė Minsko susitarimų įgyvendinimo būtinybę ir tai, jog dėl to didžiulė atsakomybė tenka pačiai Rusijai, remiančiai separatistus Rytų Ukrainoje.
Ši NATO – Rusijos taryba surengta artėjant liepą vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui Varšuvoje, kur Baltijos šalys tikisi sulaukti palankių sprendimų dėl tarptautinės brigados dislokavimo ir oro gynybos garantijų.
