Pirmadienio pavakare paaiškėjo asmenų, sieksiančių tapti prezidentais, sąrašas. Iki paskutinės akimirkos intrigą laikęs Kauno miesto meras V.Matijošaitis paskelbė, kad šalies vadovo posto nesieks. Be to, daugelio nuostabai, į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) atvyko ir politinės kampanijos dalyviu registravosi apie kandidatavimą anksčiau nekalbėjęs Petras Gražulis. Apie norą kandidatuoti taip pat paskelbė ir Valdemaras Tomaševskis. Iš viso registruota 15 pretendentų į kandidatus. Kai kuriems jų dar reikia sumokėti užstatą ir visi turi surinkti bent 20 tūkst. parašų.
Politikų susitikimas kelia klausimų
Pirmadienį priešpiet V.Matijošaitis lankėsi Vilniuje, kur susitiko pokalbiui su R.Karbauskiu. Iš karto po susitikimo V.Matijošaitis išvyko atgal į Kauną ir nors buvo tikėtasi, kad jis pasirodys Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK), kur registruosis kandidatu, tai neįvyko. Vėliau vakarop jis surengė spaudos konferenciją, kurios metu pranešė, kad sieks būti perrinktas Kauno meru.
„Neteko įtikinti (V.Matijošaičio – Aut.). Tiesiog žmogus pasirinko Kauną. Jis tai labai aiškiai pabrėžė. Aš manau, kad Kaunui labai sekasi, kai turi tokį merą. Tikiuosi jis vėl laimės. Kiekvienas žmogus, kuris tokį palaikymą visuomenėje, galvoja ką toliau daryti, kaip daryti. Šiuo atveju pasirinkimas tarp prezidento ir savivaldybių rinkimų būtų gal šiek tiek nesuprantama visuomenei“ – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis laidoje kalbėjo, kad taisyklės, taikomos Kauno miesto merui, galiotų ir premjerui Sauliui Skverneliui, kuris, anot G.Landsbergio, nesiunčia aiškaus signalo, ant kurios kėdės nori sėdėti – prezidento ar premjero.
„Kita vertus, yra toks posakis – „pinigai susitaria“. Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių sutaria su kitu vienu turtingiausių Lietuvos žmonių ir pasidalina, matyt, įtakos sferomis. Labai keista. Tą pačią dieną intriga yra išlaikoma bemaž iki paskutinės minutės ir Kauno meras V.Matijošaitis lankosi Vilniuje ir susitinka su dviem valstybės pareigūnais, vienas iš jų ūkio ministras, kitas – R.Karbauskis. Beveik neabejoju, kad buvo kalbama apie projektus ir kokius nors pinigus“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Jis svarstė, kad V.Matijošaitis savo galimą kandidatavimą galėjo naudoti kaip tam tikrą šantažo instrumentą, keldamas sąlygą, kad jei jo vadovaujamam Kaunui nebus skiriami kokie nors papildomi projektai ar pinigai, jis kandidatuos. Anot G. Landsbergio, kyla klausimas, dėl kokios kitos priežasties reikėjo susitikti ir su ekonomikos ir inovacijų (anksčiau ūkio – Aut.) ministru V.Sinkevičiumi bei R.Karbauskiu.
„Matyt dabar yra tokia mūsų valstybės valdymo forma, ji istorijoje yra žinoma, kaip oligarchija. Tebūnie taip. Tikiuosi neilgam“, – sakė G. Landsbergis. R.Karbauskis tokius opozicinių konservatorių lyderio žodžius vadino nusišnekėjimu.
LVŽS kovo 3-ąją vyksiančiuose rinkimuose nekelia kandidatų į Kauno merus. Anot „valstiečių“ lyderio, taip yra todėl, kad partija neturi kandidato, kuris būti geresniu kandidatu už V.Matijošaitį. Jis nepraleido progos įkelti konservatoriams, teigdamas, kad jų kandidatės kėlimas kovoje dėl Kauno mero posto yra tik desperatiškas bandymas pasakyti, kad jie tai gali padaryti: „Visi kauniečiai žino, kad konservatoriai tokio kandidato šiai dienai neturi.“
Rinkėjai – kartais įnoringi ir kerštingi
Kaip laidoje kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas, šiuo metu verda kita intriga – kaip V.Matijošaitis bus panaudotas prezidento rinkimuose – kaip ir už ką pasisakys prezidento rinkimų metu. Liberalų pirmininkas sakė manantis, kad vienoks ar kitoks sandėris tarp V.Matijošaičio ir valdančiųjų yra sudarytas.
„Pamatysime iki gegužės 12-osios. Manau, kad ponas Matijošaitis pasisakys už „valstiečių“ kandidatą“, – sakė E.Gentvilas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja prof. Ainė Ramonaitė kalbėjo, kad intrigos galėjo ir nebūti, nes jau seniai buvo aišku, kad V.Matijošaičiui būtų neprasminga dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Bet jis tuo pačiu metu išlošia du dalykus: ir žiniasklaidos dėmesį, ir partnerius „valstiečius“ laikė nežinioje. Kad „valstiečiams“ yra nepaprastai svarbus šis sprendimas, yra akivaizdu, nes kaip „valstiečiams“ pavyko laimėti 2016 metų rinkimus? Todėl, kad laimėjo Kauną. O kodėl laimėjo Kauną? Todėl, kad palaikė V.Matijošaitį. Tai labai svarbus koziris ir jei išsiskirtų keliai ir pradėtų konkuruoti tarpusavyje, pirmiausia nukentėtų „valstiečiai“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Paklausta, ar V.Matijošaitis galėtų kaip nors „perduoti“ savo balsus S.Skverneliui, A.Ramonaitė teigė, kad Lietuvos rinkėjai nėra labai paklusnūs ir neturi aiškaus lojalumo kandidatams: „Jei jiems patinka Matijošaitis, tai jiems patinka Matijošaitis ir tai nebūtinai reiškia, kad jei jis pasakys balsuoti už kažką, rinkėjai paklus.“ Visgi ji sakė, kad V.Matijošaičio palaikymas galėtų pridėti kažkiek balsų premjerui.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sakė neatsimenantis atvejų, kad rinkėjai būtų tarsi daiktus būtų perkelti iš vieno kandidato stovyklos į kito. Pasak V.Gaidžio Lietuvos rinkėjas gali būti įnoringas, kartais net ir kerštingas, todėl jį taip lengvai atiduoti nėra paprasta.
Parengė Modesta Gaučaitė
