„Susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, šiandienos 11 val. susitikimas nukeliamas kitai dienai. Apie tikslų laiką ir vietą atskirai informuosime artimiausiu metu“, – ketvirtadienio rytą pranešė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.
Pastaruoju metu Š.Matijošaitį užgriuvo daug nemalonių klausimų.
-
STT: po žemės atkūrimo Kaune didelė dalis sklypų atsidūrė Matijošaičių rankose
-
Š.Matijošaitis pasisakė dėl įsigytų sklypų: „Neturiu ko slėpti“
-
Kauno konservatoriai vėl ragina Kauno merą trauktis, bet nemato galimybių imtis iniciatyvų
-
Seimo tyrimo grupė pamatė Kaune korupcijos apraiškas, bet savivaldybė viską atmeta
-
Kauno teismas pradėjo įrodymų tyrimą KPD byloje prieš V.Matijošaitį
-
Siekdama gauti didesnę europinę paramą „Vičiūnų“ įmonių grupė steigė smulkias bendroves
Korupcijos apraiškos savivaldybėje
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija patvirtino laikinosios tyrimo grupės atlikto Kauno miesto savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo išvadą, kurioje įvardytos korupcijos rizikos Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros viešųjų pirkimų srityje bei pateiktos pastabos ir pasiūlymai, aktualūs visoms savivaldybėms.
Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje vykdomas viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis ir priimti nepagrįstus sprendimus: egzistuoja situacijos, kai vienas asmuo (savivaldybės administracijos darbuotojas) gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu (priimti ir (ar) daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui), priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą. Pastebėta, kad daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu reikšmingai pabrangsta; savivaldybės viešųjų pirkimų kontrolė nėra vykdoma laiku, o viešųjų pirkimų tikslingumas, efektyvumas ir pirkimo proceso skaidrumas atsakingų institucijų vertinamas tik retkarčiais.
Surinkta informacija leidžia manyti, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra priimami vieno asmens – mero kabinete.
Surinkta informacija leidžia manyti, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra priimami vieno asmens – mero kabinete, o egzistuojantys neformalūs ryšiai ir neprotokoluojami posėdžiai, kuriuose dalyvauja mero šeimos nariai, artimi savivaldybės tarybos nariai, šeimos verslo įmonių darbuotojai ir administracijos darbuotojai, kuriems yra įvardijama, koks sprendimas turi būti priimtas, rodo korupcijos rizikas ir interesų konfliktus.
Kauno savivaldybė neigia šias išvadas ir tikina, kad komisija vadovavosi tik prielaidomis.
Žemės sklypų skandalas
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praėjusią savaitę paskelbė, kad po žemės atkūrimo Kaune 185 sklypai sutelkti penkių asmenų grupių rankose, antra stambiausių – susijusi su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima.
STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės teigimu, minėta grupė susijusi su V.Matijošaičio sūnumi, miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu.
STT duomenimis, su Š.Matijošaičiu susiję asmenys 2017–2022 metais įsigijo 37 žemės sklypus, į kuriuos prieš tai buvo atkurta nuosavybės teisė.
STT duomenimis, su Š.Matijošaičiu susiję asmenys 2017–2022 metais įsigijo 37 žemės sklypus, į kuriuos prieš tai buvo atkurta nuosavybės teisė.
Tarnybos direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad 24 iš jų buvo įsigyti iš asmenų, kuriems atstovavo su Š.Matijošaičiu darbo santykiais susijęs žmogus.
„Didžioji dalis šių asmenų grupės rankose sutelktų sklypų yra įgyti 2019–2020 metais“, – sakė R.Kaziliūnaitė, pabrėžusi, kad Š.Matijošaitis būtent nuo 2019 metų yra Kauno miesto tarybos narys.
„Taip pat įdomu tai, kad yra labai greitai priimami sprendimai ir gana greitai jie yra perduodami galutiniam valdytojui“, – sakė ji.
STT atstovė teigė pačių sklypų perdavimo schemų pakomentuoti dar negalinti, nes dėl jų vykdoma atskira analizė.
Teismas dėl dvaro rekonstrukcijos
V.Matijošaičiui taip pat tenka aiškintis dėl jam priklausančio Kačiūniškės dvaro rekonstrukcijos, kurios metu galėjo būti sunaikintos kultūros paveldo vertybės.
Kauno apylinkės teismas trečiadienį pradėjo įrodymų tyrimą byloje, kurioje Kultūros paveldo departamentas (KPD) iš Kauno mero V.Matijošaičio ir jo sūnaus Š.Matijošaičio bendrovės siekia prisiteisti žalą, padarytą rekonstruojant miesto vadovui priklausantį Kačiūniškės dvarą.
KPD pateikė ieškinį, kuriuo prašo atsakovų geranoriškai atlyginti padaryta žalą – 34 tūkst. eurų.
KPD pateikė ieškinį, kuriuo prašo atsakovų geranoriškai atlyginti padaryta žalą – 34 tūkst. eurų.
Atsakovai šioje byloje – V.Matijošaitis, bendrovė „Kauno saulėtekis“, kuriai vadovauja mero sūnus Šarūnas Matijošaitis, taip pat dar vienas privatus asmuo Andrius Š. – minėtos bendrovės statybos vadovas.
„Ieškovas nurodo, kad dėl Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų, tai yra svirno ir tvarto, kurie pripažinti kultūros paveldo objektais, nugriovimo, Lietuvos valstybei padaryta beveik 34 tūkst. eurų žala, kurią prašoma priteisti solidariai iš atsakovų“, – sakė teismo atstovė.
V.Matijošaitis savo ruožtu tvirtina, kad viską, kas dvare buvo likę, restauravo.
Kauno meras Kačiūniškės dvarą Kauno rajone įsigijo 2017 metais.
Klausimai dėl europinės paramos
Ketvirtadienį nacionalinis transliuotojas LRT paskelbė tyrimą, kuriame tvirtina, jog Kauno mero V.Matijošaičio valdoma „Vičiūnų“ įmonių grupė steigė smulkias bendroves, siekdama gauti didesnę europinę paramą, kuri siekė apie 4 mln. eurų.
Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) tai galėjo būti žinoma, nes visus formalumus tvarkė „Vičiūnų“ darbuotojai, skelbia LRT.
2015 m. balandį „Vičiūnų“ įmonių grupė atidarė du ką tik pastatytus kiaušinių fabrikus Plungėje. Atidaryme skelbta, kad „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti „Europe eggs“ kiaušinius rūšiuos, o „Baltic egg production“ – perdirbs.
Gamyklos iškilo didžiulėje teritorijoje greta kitų „Vičiūnams“ priklausančių bendrovių – „Orka foods“, gaminančios koldūnus, „Vičiūnai ir partneriai“ ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ – cechų bei patalpų.
Trejais metais anksčiau šios dvi neseniai įkurtos įmonės kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, prašydamos europinės paramos fabrikų statyboms, sudarydamos mažų ir nesusijusių bendrovių įvaizdį. Abiem bendrovėms bendrai projektams vystyti buvo skirta 3,4 mln. eurų paramos. Tai sudarė penktadalį bendros 17 mln. eurų fabrikų statybos kainos.
Jei bendrovė būtų paramos prašiusi kaip didelė įmonė, būtų gavusi perpus mažiau lėšų, skelbia LRT.
NMA teigia, kad formaliai jokioms taisyklėms nebuvo nusižengta.
2017 metais Europos Audito rūmai nustatė, kad parama „Vičiūnams“ pavaldžioms įmonėms suteikta klaidingai, Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo pastebėti paramos prašančių įmonių sąsajas su viena didžiausių šalies bendrovių, bet to nepadarė.
