Kauno centriniame pašte, trūkus vamzdžiui ketvirtajame pastato aukšte, buvo sulieta dalis nenaudojamų patalpų. Netrukus po to, testuojant vandentiekio sistemas, sušlapo pastato sienos.
Penktadienį Kauno miesto meras kreipėsi į susisiekimo ministrą. Apie tai 15min informavo Kauno miesto savivaldybė.
„Griauti visada lengviau nei kurti. O dar lengviau nieko nedaryti ir leisti griūti. Būtent taip pastaruosius kelis metus elgiasi Susisiekimo ministerija ir jos valdoma bendrovė „Lietuvos paštas“ su griūvančiu Kauno centrinio pašto pastatu. Tokį neveiksnumą matančių kauniečių kantrybė baigėsi šio mėnesio viduryje, kai trūkus vamzdžiams vanduo užpylė vieną vertingiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pastatų.
Man kyla klausimas, ko laukia susisiekimo ministras? Dar rimtesnės avarijos? Ministro aplinkos pažadas sprendimą dėl to, ką daryti su centrinio pašto pastatu, priimti iki šių metų pabaigos skamba kaip pasityčiojimas iš kauniečių.
Sprendimų ir veiksmų reikėjo vakar.
Sprendimų ir veiksmų reikėjo vakar. Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti nieko nelaukiant – pastate įjungti šildymą. Ir tada susisiekimo ministras turi apsispręsti – arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoti tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą.
Dar prieš kelis metus Kaune buvo daugybė apleistų pastatų. Jų savininkus imtis veiksmų paskatino mūsų maksimaliai padidinti mokesčiai. Deja, šita poveikio priemonė neveikia su valstybės valdomais apleistais pastatais. Juk padidintų mokesčių iš savo kišenės nemokės nei ministras, nei „Lietuvos pašto“ vadovai. Jei skirtume baudas, jos būtų sumokėtos iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime.
Kaip po vandentiekio avarijos pranešė naujienų agentūra BNS, Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldus „Lietuvos paštas“, BNS informavo, kad kol kas nėra priimta sprendimų, ką daryti su nekilnojamuoju „Lietuvos pašto“ turtu, tarp jo ir Kauno centrinio pašto pastatu.
Strategiją, kaip elgtis su pašto nekilnojamuoju turtu, planuojama parengti per šiuos metus.
Netinkamai prižiūrimu kultūros paveldu besirūpintys kauniečiai praėjusią paskelbė peticiją, kuria ragina imtis veiksmų ir išsaugoti pastatą.
1930–1932 metais statyti Kauno centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, jog jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
