Po beveik valandą trukusio darbinio, o kartu ir pažintinio, dalykiško pokalbio V.Matijošaitis žiniasklaidai papasakojo, dėl ko buvo surengtas šis nuotolinis susitikimas, kokie reikalai buvo aptarti.
V.Matijošaičio komentarą po susitikimo žiūrėkite čia:
Kauno meras susitikimo su I.Šimonyte metu pristatė pagrindinius darbus, didžiuosius projektus laikinojoje sostinėje, aptarė COVID-19 situaciją Kaune, išsakė keletą probleminių, susijusių su dabar galiojančiais įstatymais, klausimų.
Pasak pokalbyje taip pat dalyvavusio vicemero Andriaus Palionio, susitikimas įvyko premjerės iniciatyva. Pokalbis buvo labiau pažintinis. Aptarti tam tikri įstatyminių bazių klausimai.
„Palietėme nekilnojamojo turto apmokestinimo bazės klausimą. Šiuo metu, pagal galiojančius teisės aktus, apleisti, neprižiūrimi pastatai gali būti skatinami tvarkyti tik taikant padidintą nekilnojamojo turto mokestį arba jo netaikant. Tai vienintelė turima priemonė. Bizūno principą mokesčių pavidalu taikome Kaune. Ir jis veikia. Turime ir paveldosaugos programą – prisidedame tvarkant fasadus.
Tačiau turime opią problemą su neužbaigtomis statybomis, stovinčiais pastatų griaučiais mieste. Skatinimai tvarkytis neveikia. Negalime tokių griuvėsių savininkų priversti užbaigti statybas arba spręsti to pastato likimą kitaip. Pavyzdžiui, prie Jurbarko žiedo turime „vaiduoklį“, taip pat tarp autobusų ir geležinkelių stočių yra didelis baltų plytų „vaiduoklis“, – teigė A.Palionis.
Kita su premjere aptarta problema susijusi su miškais miesto teritorijoje. Štai dalis Kleboniškio miško priklauso urėdijai. Sulaukiama iš gyventojų prašymų įrengti rekreacinę infrastruktūrą. Savivaldybė yra pasiruošusi investuoti lėšų, tačiau to daryti formaliai negali, nes neturi šeimininkės teisių. Išsakytas lūkestis, kad tokie miškai pereitų miesto atsakomybėn. Tik tuomet galima būtų įrengti rekreacinę infrastruktūrą.
„Panemunės šilas galėtų būti kaip pavyzdys. Jis sutvarkytas, šalia daug parkavimo vietų. Apšviestas jis, saugus. Šilas visuomet pilnas žmonių. Norime, kad visi mieste esantys miškai taip atrodytų“, – vylėsi V.Matijošaitis.
Jis tikino, nepateikęs premjerei jokių prašymų, „ištiesęs rankas nėjęs nieko prašyt, neapkrovęs jos galvos Kauno rūpesčiais“, nes I.Šimonytė savo poste – dar neilgai, o ir Lietuvą šiuo metu kamuoja pandemija.
„Susitikimo metu mes labiau prisistatėme premjerei. Premjerė su nuostaba žiūrėjo į mūsų pradėtus projektus. Vieną žodį ištarė – „įspūdinga“. Į premjerę dar kartą kreipsimės dėl nekilnojamojo turto mokesčio toms nebaigtoms statyboms. Trisdešimt metų statomas namas Raudondvario plento pradžioje ir vien griaučiai. Turi statybos leidimą, išimamas jis tik tam, kad nereikėtų mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Norėtųsi, kad visas Kaunas šiandien atrodytų taip, kaip atrodo Laisvės alėja“, – tikino Kauno meras.
Premjerė šį prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio neva išgirdusi.
Paklaustas, ar kalbėta su ministre pirmininke apie galimą Kauno rajono prijungimą prie Kauno, V.Matijošaitis patikino, kad tokios kalbos nebūta. Kauno meras tikino dažnai bendraujantis su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu. Jie sutarę, kad kažkada, tolimoje ateityje, „kažkas įvyks kitaip nei yra dabar“.
„Tai nėra mano asmeniškai, šios tarybos, nei Makūno ar jo tarybos šios dienos darbo planas. Su Valerijumi dažnai kalbame apie bendrus projektus, šiukšlių vežimą, šildymo katilinių statybas, kelių jungtis“, – tikino V.Matijošaitis.
Aptarta ir užsitęsusi 5,4 hektaro užimančios Karo ligoninės teritorijos miesto centre, Griunvaldo ir Gedimino gatvių kampe, problema. Savivaldybė jau ne vienerius metus siekia šią kariuomenei priklausančią teritoriją atverti miestui.
„Ten veikia tik nedidelis ligoninės pastatas, o visa kita – sandėliai arba kiaurais stogais pastatai“, – teigė meras ir patikino, kad geriausia būtų šią teritoriją perduoti miestui, mainais pasiūlant kariuomenės poreikiams kitą objektą.
Problema pristatyta ir dieną prieš Kaune viešėjusiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Anot mero, kariškiai tiesiog nenori dalytis niekuo su miestiečiais, išjudintų juos ką keisti nebent karas. Ligoninių Kaune, V.Matijošaičio teigimu, ir taip yra daug, tad tikrai nereikia atskiros, skirtos kariškiams.
„Matome šią teritoriją sutvarkytą, o ne tokią, kokia yra šiandien – apleistą, dažnas pravažiuodamas net nežino, veikia joje kas nors, ar ne“, – tikino A.Palionis.
Kauno valdžiai norisi šią teritoriją, sutvarkius ir apšvietus, atverti miestiečiams. Tai galėtų virsti jaukiu skvereliu.
Paklaustas, ką mano apie karantino ribojimų atlaisvinimą Kaune, meras patikino, apie tai su komanda nesvarstęs.
„Premjerė net ir pajuokavo, kad Kauno situacija atspindi visos Lietuvos pandeminę situaciją. Trumpai kalbėjome apie tai, kad įvairiose savivaldybėse situacija skiriasi, kokia logika būtų, jei Vyriausybė galvotų apie kažkokius karantino atlaisvinimus, ir kaip jie galėtų veikti. Pasidalijome gerąja praktika dėl profilaktinio testavimo. Galvojama tai grąžinti, jei vyrauja židiniai, kad savivaldybės galėtų profilaktiškai testuoti žmones. Apie atlaisvinimus konkrečius tikrai nekalbėjome“, – pristatė A.Palionis.
Gruodžio 31 dieną V.Matijošaitis kreipėsi raštu į Vyriausybės vadovę su prašymu atsižvelgti į tai, kad darželių-lopšelių auklėtojos, kurios dažnai yra vyresnio amžiaus, būtų prioriteto tvarka įtrauktos į skiepijamų asmenų sąrašą. Šios dienos pokalbio su premjere metu tikėtasi šį klausimą dar kartą iškelti, tačiau to neprireikė – nuveikta jau yra daugiau.
Paklausus, ar yra aišku, kiek švietimo įstaigų atstovų, kurių registracija vakcinacijai jau paskelbta, sutinka pasiskiepyti nuo COVID-19, Kauno valdžios atstovai atsakė, tokių duomenų šiuo metu neturintys. Pasak V.Matijošaičio, mažai kas atsisako skiepytis.
