15min skelbė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijai kontroliuojant Aplinkos ministeriją, dešimtys milijonų eurų nukeliavo į verslo struktūras, kuriose sukasi su šia partija siejamas verslininkas Vytautas Banys. 15min surinkti duomenys rodo, kad V.Banio ranka seniai maitina A.Petkų. Būtent iš V.Banio statybų verslo mitusi A.Petkaus įmonė politikui išdavė daugiau nei 200 tūkst. eurų paskolą, kurios „tvarkietis“ nesivargina grąžinti.
Dalis šios informacijos buvo prieinama dar 2012 m., kai tuometis „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis A.Petkų skyrė viceministru ir būtent jam savo įsakymu pavedė kontroliuoti atliekų rūšiavimo gamyklų klausimą. Dar daugiau abejonių dėl A.Petkaus buvo galima kelti vėliau, kai paaiškėjo, kad didelė dalis A.Petkaus prižiūrimos programos pinigų nusės būtent V.Banio versluose. Ką darė ministras V.Mazuronis? Ogi aktyviai siūlė A.Petkų į savo vietą, atlaisvintą po sėkmingų rinkimų į Europos Parlamentą.
Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.
Tačiau nutiko priešingai. A.Petkus ne tik netapo ministru, bet ir paliko viceministro postą po „juodojo sąrašo“ istorijos, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareikalavo, kad Vyriausybėje nebeliktų būrio viceministrų.
Prezidentūra 15min neatskleidė, ar būtent dėl verslo ryšių su V.Baniu tuometinis viceministras A.Petkus pateko į „juodąjį sąrašą“, tačiau teigė, kad viceministrų pasirinkimai yra ministro atsakomybė. A.Petkų į šį postą paskyręs V.Mazuronis sako, esą jam STT nepateikė informacijos, dėl kurios A.Petkus negalėtų užimti pareigų ministerijoje.
A.Petkus vis dar nežino
Prisimindamas „juodojo sąrašo“ istoriją, po kurios prarado viceministro postą Aplinkos ministerijoje, A.Petkus 15min teigė ir dabar nežinantis, kokia – jei iš viso – informacija apie jį disponavo prezidentė D.Grybauskaitė, prieš trejetą metų pareikalavusi būrio viceministrų pasitraukimo.
„Aš ir šiandien negaliu atsakyti, ar aš buvau „juodajam sąraše“. Taip niekas ir nematė jo, to sąrašo. Ir koks to sąrašo turinys, dėl ko kai kurie žmonės pateko – aš nežinau“, – antradienį, duodamas interviu 15min, sakė A.Petkus.
Politikas tvirtino pats bandęs iš specialiųjų tarnybų sužinoti, kokie jam nepalankūs duomenys galimai surinkti, tačiau atsakymo negavęs.
„Jeigu aš ten galimai buvau, kaip žiniasklaida bando pasakyti, dėl kokių priežasčių – aš neturiu tos informacijos. Nes po to laiko niekas su manim apie tai nekalbėjo. Aš kreipiausi ir į saugumą, ir į STT. (...) Saugumas man atsakė, kad neturi informacijos apie mano kažkokius tai negerus ryšius. O STT atsakė, kad aš nesu subjektas gauti tokiai informacijai“, – prisiminė „tvarkietis“.
A.Petkus linkęs manyti, kad viceministro postą prarado ne dėl „juodojo sąrašo“, o dėl ministro poste V.Mazuronį pakeitusio Kęstučio Trečioko sprendimo. „Taip sutapo, kad mano ministras išėjo į Europos Parlamentą, Mazuronis. O naujasis ministras, kuris atėjo – Trečiokas Kęstutis, formavo savo komandą. Ir tiek“, – pasakojo A.Petkus.
Vis dėlto šią A.Petkaus versiją paneigia buvusio aplinkos ministro K.Trečioko žodžiai. Jis ateidamas į ministro postą 2014 metų vasarą žiniasklaidai iš karto pareiškė, kad A.Petkaus neskirs viceministru, nes tam prieštarauja premjeras.
„Premjeras yra pasakęs, kad tie garsiajame sąraše minėti viceministrai neturėtų dirbti. Tai aš manau, kad premjeras nekeitė nuomonės ir neturėčiau veltis ir prieštarauti premjerui“, – žurnalistams į klausimą, ar A.Petkus bus skiriamas viceministru, 2014 metais atsakė K.Trečiokas. Be to, likę du V.Mazuronio viceministrai ir toliau dirbo K.Trečioko komandoje.
Prezidentūra duria pirštu į V.Mazuronį
15min kreipėsi į prezidentūrą dėl „juodojo sąrašo“ istorijos. Kokia informacija apie A.Petkų buvo pateikta D.Grybauskaitei, prezidentės komanda įvardinti atsisako.
„Riboto naudojimo informacija nekomentuojama, tačiau specialiųjų tarnybų patikra galėtų būti išsamesnė“, – taip, susipažinus su 15min surinktais duomenimis, A.Petkaus paskyrimą vertina prezidentūra.
Sykiu D.Grybauskaitės komanda akcentuoja, kad pirminis sprendimas, prileidęs A.Petkų prie jo verslo partneriui ir maitintojui V.Baniui itin svarbaus atliekų sektoriaus, gula ant tuomečio ministro V.Mazuronio pečių.
„Viceministrai yra ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, todėl jų paskyrimas yra tiesioginė ministro atsakomybė. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ministras iki paskyrimo privalo gauti ir įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie asmenį, kurį rengiamasi skirti į viceministro pareigas“, – konstatuoja prezidentūra.
V.Mazuronis: STT pažymoje nieko nebuvo
Buvęs aplinkos ministras V.Mazuronis 15min teigė, kad prieš paskiriant A.Petkų viceministru jis nežinojo apie jo verslo ryšius su V.Baniu, taip pat eksministras teigia, kad STT pažymoje nebuvo informacijos, dėl kurios A.Petkaus būtų negalima skirti į pareigas.
– Norėjau jūsų klausti dėl A.Petkaus. Jūsų jis buvo viceministras. Ar jums buvo žinoma tuo metu, kad jis su ponu Baniu yra tiesioginiai verslo partneriai vienoje įmonėje?
– Ne, aš tokios informacijos tikrai neturėjau. Aš žinojau, kad jis kažkada yra dirbęs „Vėtrūnoje“, turbūt prieš kokius 14 metų tuo metu. Tai buvo labai seni reikalai. Šitą žinojau. O daugiau, tas visas detales, kurias aprašėte, kad kažkokių akcinių bendrovių akcininkai, tie finansiniai dalykai, aš to tikrai nežinojau.
Žinojau ir turėjau tik vieną dalyką, t. y. kaip žinote, dėl viceministrų yra pateikiamos pažymos mūsų teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų. Tai tose pažymose nebuvo nurodyta jokių priežasčių, dėl ko jis negalėtų dirbti.
– Tai pažymose buvo viskas tvarkoje?
– Taip. Pažymoje iš esmės parašoma, ar yra kažkokios medžiagos ar informacijos, keliančios abejonių, kad jis gali dirbti. O po to ministras sprendžia. Jokios informacijos, kad jis negalėtų dirbti, ar turi kažkokių problemų ar kitų dalykų, nebuvo.
– Bet vėliau, jau kai jūs išeidinėjote į Europos parlamentą, A.Petkus atsidūrė prezidentės „juodajame sąraše“, kaip buvo skelbta, pagal tos pačios STT pateiktą medžiagą. Ar jums buvo žinoma dėl ko? Ar jūs kalbėjotės su prezidente, nes jūs jį įvardijote kaip vieną iš kandidatų į savo įpėdinius?
– Apie tą „juodąjį sąrašą“ apie viceministrus aš žinau tik tiek, kiek buvo viešojoje erdvėje. Aš eidamas tuo metu pareigas ir po to taip to sąrašo ir nemačiau ir negaliu nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos, nes aš jos nežinojau.
Mūsų susitikimo metu prezidentė paklausė, kas, mano nuomone, galėtų užimti mano pareigas. Man tada atrodė ir dabar man atrodo, kad aš tada teisingai pasakiau: tam, jog perimtų su mažiausiu pereinamuoju laikotarpiu, tai galėtų daryti pirmoje eilėje Daiva Matonienė (praėjusios kadencijos aplinkos viceministrė, kuri dirbo ir su V.Mazuroniu, ir vėliau, ministru tapus K.Trečiokui – aut. pas.), kadangi renovacijos reikalai pajudėjo neblogai ir ji dirbo.
Ir aš tikrai neturėjau, ir dabar negaliu pasakyti, kad turiu kažkokios informacijos apie tai, kad A.Petkus kažką blogai darė, nepadarė ir panašiai. Jo kaip viceministro darbui arba konkretiems sprendimams, kurie man galėtų kelti kažkokias abejones, tokios informacijos aš neturėjau nei tada, nei dabar turiu.
– Kaip jūs iš šalies matote tą situaciją dabar? Politikas, kuris kuruoja atliekų sritį ir yra verslo partneris su konkursus laimėjusių įmonių vadovu ir akcininku, jo įmonės skolas perima to verslininko įmonė, jis vėliau pasiskolina didžiulę sumą iš savo įmonės ir jos negrąžina iki šiol. Kaip jūs vertinate tuos faktus? Čia nėra interesų konflikto, čia viskas gerai?
– Žiūrėkite, pirmas dalykas, aš jums jau sakiau, kad tų faktų nežinojau, neturėjau tokios informacijos ir negalėjau jos turėti. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, jūs čia šiek tiek vėl tame straipsnyje, man visos detalės užkliūna, ne visai teisingai parašėte. Todėl kad jūs matėte mano straipsnį, aš buvau pateikęs konkrečius įstatymus: ir sprendimai dėl tų gamyklų statybos, ir pinigų paskirstymai RATC'ams (Regioniniams atliekų tvarkymo centrams) buvo padaryti 2010 metais, kai ministru buvo Gediminas Kazlauskas.
– Bet jūs buvote priėmęs sprendimus, kurie konkrečiai naudingi buvo ponui Baniui.
– Kurie? Kokius sprendimus?
– Kad Regioniniai atliekų tvarkymo centrai (valdomi savivaldybių) negali būti naujai pastatytos infrastruktūros operatoriais ir sprendimas buvo, kad statybų darbams ir operatoriams yra vienas viešasis pirkimas, t. y. įmonės, kurios statė gamyklas, turi būti ir gamyklų operatorės. Tai leido ponio Banio įmonėms ne tik pastatyti gamyklas, bet ir užsitikrinti ilgalaikes pajamas dešimčiai metų ar daugiau.
– Žiūrėkite, iš tikrųjų tuo metu vyko ir, manau, kad ir dabar vyksta kova, kas perims tas gamyklas ir todėl tai yra blogo darbo rezultatai, bent man taip atrodo. Rūšiavimo gamyklos ir sąvartynai realiai tam tikra prasme yra konkurentai vieni su kitais. Argumentai, kad operatorius ir tas, kas kontroliuoja tą darbą, nustato kainas ir t.t., kad tai nebūtų vienose rankose, man tai atrodė logiška, ir dabar atrodo, jog tai yra logiška. Konkursus visus organizavo RATC'ai ir ministerija nedalyvavo konkursų organizavime, ji buvo tik kontroliuojanti.
– Suprantu, bet jūs sakote, kad jūs ar A.Petkus nepriėmė jokių sprendimų, o aš jums jau pasakiau vieną jūsų sprendimą.
– Mano manymu, šitas sprendimas yra teisingas.
– Aš suprantu, bet jūsų sprendimas buvo ir čia yra faktas.
– Čia kalba eina ne apie konkrečių konkursų darymą, o apie valdymo principus. Man atrodo, kad tas sprendimas buvo teisingas. Juolab, kad tuo metu žinoti arba numatyti, kas ten laimės kokius statybos konkursus... Juolab, kad kai paskaičiau jūsų straipsnį, tarp tų įmonių pavadinimų iš viso galvą nusilauši, kol išsiaiškinsi, arba turi užsiimti ir aiškintis.
– Arba žinoti... Galbūt A.Petkus galėjo žinoti, kas valdo tas įmones.
– Tikrai negaliu už A.Petkų kažką sakyti, tegul jis pats komentuoja savo žinojimus ar nežinojimus. Aš nežinojau, ir labai teisingai, kad net nebandžiau sužinoti, kas dalyvauja ir kas vyksta RATC'ų skelbiamuose konkursuose.
Mano nuomone, iš viso atliekų valdymas Lietuvoje nėra geras. O šioje vietoje, manau, kad sprendimas, jog operatorius būtų atskirtas nuo sąvartyno valdytojo, yra teisingas. Žinoma, operatorius turi būti randamas konkurso keliu. O kiek konkursai buvo teisingi, švarūs, ar ten susitarimai buvo ir pan. Jeigu yra informacija, kad ten kažkas negerai, reikia būtinai kreiptis į teisėsaugą ar į Viešųjų pirkimų tarnybą. Turėtų išsiaiškinti, ar yra, ar nėra ir jei yra, tai tie, kurie tai organizavo, turi atsakyti.
– Grįžkime gal prie jūsų viceministro A.Petkaus, kurį jūs paskyrėte kontroliuoti ir ministro įsakymą dėl MBA gamyklų, ir atliekų sritį. Ar žiūrint dabar jums neatrodo, kad jis galėjo nebūtinai valstybės ir viešuosius interesus ginti, žinant jo verslo ryšius? Ir kodėl jūs jį paskyrėt būtent atliekų sektorių kuruoti?
– Todėl, kad, manau, kad visi viceministrai, kurie pas mane buvo, jie turėjo suprasti apie sritis, kurias kuruoja. A.Petkus tuo metu buvo dirbęs meru, o kadangi atliekos yra savivaldybės dalykai, man atrodė, kad tai nėra blogai. Kad žmogus atėjęs į sudėtingą sritį, būtų ne tik politikas, bet ir šiek tiek gaudytųsi pačioje sistemoje. Iš tų, ką galėjo man pasiūlyti partija, tai buvo, mano nuomone, tuo metu geriausias pasirinkimas.
– Grįžtant prie partijos. Ar tuometinės jūsų partijos „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis neprašė jūsų konkrečiai paskirti A.Petkų į šias pareigas?
– Ne, manęs iš viso labai sunku ko nors prašyti, aš toks esu skūpas. Ne, juokauju. Yra politinio pasitikėjimo postai, vėliau vienokiu ar kitokiu būdu yra sudaromi galimi kandidatai, kurie galėtų užimti vienus ar kitus postus. Ir po to kalbantis su ministru iš tų pateiktų kandidatų, bent mano atžvilgiu buvo taip, kad ministras pasirenka. Žinoma, dabar žiūrint, į visą sudėstymą faktų, toks fonas gali kelti abejonių, geriau, kad to nebūtų. Nors aš dar kartą pakartosiu, kad teisinis vertinimas, kurį aš turėjau, nematė jokių problemų. Gal ir jie nežinojo, bet jie lyg ir turėtų žinoti pagal jų pareigas.
Kas susijęs su MBA gamyklų statybomis, galite pamatyti specialiame 15min žemėlapyje.
