„Kas neramina mus, yra tai, kad įstatyme parašytos nuostatos (...) iš principo nėra įgyvendinamos taip, kaip turėtų būti. Pagrindinė nuostata yra ta, kad migrantai, migrantų padėtis, sakykime taip, prie sienos būtų vertinama individualiai ir būtų numatyta didesnė pažeidžiamų žmonių apsauga“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Mitalas, dirbantis ir Seimo vicepirmininku.
Pasak jo, suprantama, kad nacionalinis saugumas Lietuvoje turi būti aukščiausias prioritetas, turint omenyje, jog migrantų iš Baltarusijos srautai yra organizuojami šios šalies režimo, bet tai nekeičia fakto, jog į šalį bando patekti mamos su mažais vaikais ar neįgalūs žmonės.
„Įstatyme parašyta nuostata, (...) kad yra vertinama individualiai situacija, to reikia laikytis“, – kalbėjo parlamento vicepirmininkas.
„Man atrodo, tada mes sugebėtume suderinti ir nacionalinio saugumo interesą, tai yra apginti sieną, (...) bet antra vertus, jeigu mes matome visiškai apverktinoje padėtyje atsidūrusį žmogų, (...) mes turėtume vis tik jam suteikti tam tikrą pagalbą“, – pridūrė jis.
Seimas antradienį priėmė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, įteisinančias migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Pataisas inicijavusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad jos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo.
VRM pažymi, jog pataisos yra būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus. Ministerija taip pat pažymi, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.
Žmogaus teisių gynėjų organizacijos sako, kad taip įteisinami tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai, žada kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, jog šis vetuotų įstatymą.
Migrantų apgręžimas pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
