„Nesu fanas šio mokesčio pratęsimo. Manau, kad jis savo darbą jau atliko. Labai buvo aiškiai duotas lūkestis bankų sektoriui, kad šis mokestis bus laikinas“, – trečiadienį Žinių radijui teigė parlamentaras.
Anot jo, bankų solidarumo mokesčio pratęsimas rinkai pakenktų.
„Mes dar kartą įsitikiname, kad prieiga prie kapitalo Lietuvoje yra labai skurdi, mums verkiant reikia naujų žaidėjų rinkoje. Naujų žaidėjų, kurie galėtų skolinti pinigus verslui už mažesnes palūkanas, negu daroma dabar vidutiniškai. Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas tik pakenktų jai (bankų rinkai – BNS), o ne padėtų“, – pabrėžė V.Mitalas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę tvirtino, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.
G.Šimkaus teigimu, pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku.
Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek pajamų valstybė galėtų surinkti iš šios įmokos.
Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.
Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
