„Ne visos investicijos yra visiškai vienodai prasmingos. Iš to, kiek esu gilinęsis į situaciją, man atrodo, kad investicijos, viena vertus, užkuriant gynybos pramonę, taip pat apginkluojant tiek rezervistus, tiek mūsų krašto apsaugos savanorius, šaulius pakankamu lygiu ir taip pat oro gynybos sprendimus perkant arba stiprinant, čia yra svarbiausios investicijos“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V.Mitalas.
„Tą modelį (visuotinio šaukimo – BNS), aš tikrai galiu sakyti, kad tai yra šiek tiek antrinės svarbos klausimas, palyginti su tuo, ką išvardijau“, – kalbėjo jis.
Seimo vicepirmininkas tarp prioritetų išskyrė ir vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.
V.Mitalo nuomone, visuotinis šaukimas galėtų būti pasiektas per ilgesnį laiką, o ne artimiausius trejus–penkerius metus, todėl, anot jo, šis klausimas ir „rikiuojasi šiek tiek vėliau.“
Seimas pernai rudens sesijos pabaigoje po pateikimo pritarė Vyriausybės teikiamai šauktinių reformai, kuri leistų į privalomąją karo tarnybą pakviesti daugiau jaunuolių, bet iš dalies būtų sutrumpintas tarnybos laikas.
Ši reforma derinta bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl privalomo visuotinio šaukimo.
Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.
