„Tai nėra konkretus įpareigojantis dokumentas ir tai nėra politinių partijų susitarimas, kitaip nei ankstesni susitarimai dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ar finansavimo krašto apsaugai didinimo. Todėl nėra tikėtina, kad tai bus labai veiksmingas susitarimas įgyvendinimo prasme. Nes opozicija toliau oponuos Seime Vyriausybės politikos įgyvendinimui remdamiesi savo dokumentais – konservatoriai savo „Planu Lietuvai“, socialdemokratai savo Manifestu ir taip toliau“, – BNS pirmadienį sakė V.Nakrošis.
Nacionalinis susitarimas, kurio idėja gimė vasarą svarstant Darbo kodeksą, pasirašytas tada, kai valdančioji koalicija neteko Socialdemokratų partijos paramos. Šiame kontekste, V.Nakrošiaus manymu, pasirašytas susitarimas su verslo ir profsąjungų atstovais aktualus, nes „teikia Vyriausybei papildomą paramą iš socialinių partnerių“.
„Vyriausybė tarp parlamentinių frakcijų turės silpnesnę paramą, bet susitarimas su socialiniais partneriais stiprina Vyriausybės pozicijas ir taip pat leidžia pasiekti balansą tarp skirtingų šalių interesų. Nes visos šalys kažką gauna. Profesinės sąjungos gauna pažadą padidinti algas, verslas patenkintas tuo, kad galimai bus mažinami mokesčiai, nors tai atskiro susitarimo dalykas pagal tą dokumentą, o Vyriausybė turi toliau palaikymą savo reformoms ir kitų Vyriausybės įsipareigojimų įgyvendinimui. Todėl šia prasme vertinu teigiamai, nepriklausomai nuo to, kad turbūt įgyvendinimas nebus laibai veiksmingas, kaip ir anksčiau būdavo Lietuvoje su panašiais dokumentais, išskyrus tuos politinių partijų susitarimus dėl ES ir gynybos finansavimo“, – svarstė VU TSPMI docentas.
Klausiamas, kiek patikimas susitarimo partneris gali būti Vyriausybė, neturinti vienareikšmės daugumos Seime, V.Nakrošis teigė, jog visos šalys supranta, kad alternatyvų dabartinei jėgų sanklodai parlamente greičiausia nėra.
„Kol kas Vyriausybė pakankamai patikimas partneris susitarimuose, kadangi nepaisant valdančiosios daugumos pasikeitimo ir tam tikro sumažėjimo, nestabilumo ar netikrumo. Vis dėlto sunku įsivaizduoti kažkokią kitą valdančiąją daugumą. Nes tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai apsisprendę būti opozicijoje, todėl kitiems socialiniams partneriams nėra akivaizdi kažkokia kita dauguma Seime“, – kalbėjo V.Nakrošis.
Anot jo, visos šalys taip pat turėtų suprasti, jog struktūrinių reformų palaikymas Seime labiau priklauso nuo parlamentinių frakcijų pozicijos, o ne nuo tokių susitarimų teksto.
Viešosios politikos eksperto teigimu, dažnai rengiant tokius susitarimus prisimenamas Airijos pavyzdys, kur nacionaliniais susitarimai pradėti rengti ir įgyvendinti dar 1987 metais bei reikšmingai prisidėjo prie tuometinio šalies suklestėjimo.
„Tačiau jie turi kitokią rinkimų sistemą, rinkimus laimėjusi partija sudarydavo Vyriausybę, mūsų koalicinės vyriausybės turi mažiau galimybių įgyvendinti tokiems įsipareigojimams, tai dar vienas toks skirtumas nuo Airijos konteksto, kuris vėl leidžia tikėtis mažiau galimybių tokiems susitarimams įgyvendinti Lietuvoje“, – teigia V.Nakrošis.
Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos pirmadienį pasirašė susitarimą, kuriame deklaruojami pažadai kelti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Dokumente numatoma, kad jis bus įgyvendintas vadovaujantis „geros valios, sąžiningumo, pasitikėjimo ir konstruktyvaus dialogo principais“, o dėl algų kėlimo žadamas dar vienas atskiras susitarimas.
Pagal susitarimą, iki kitų metų pabaigos bus parengtos šakos ar teritorinės kolektyvinės sutartys, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Susitarimą pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis bei dar penkių organizacijų vadovai.
