Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas pareiškė, kad derybose dėl naujos koalicijos su „Tvarkos ir teisingumo“ bei Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijomis sutarta, kad Seimo pirmininko postas atiteks Gedimino Kirkilo „socialdarbiečiams“. V.Pranckietis atšovė trauktis neketinantis, o dalis „valstiečių“ frakcijos pareiškė palaikantys Seimo pirminką.
Galbūt iš tikro jau tiltai sudeginti ir vyrauja absoliutus nesusikalbėjimas. Jei tai tiesa, tada jau matysime visko.
Politologai sutaria, kad viešas žodinis konfliktas tarp Seimo pirmininko ir R.Karbauskio rodo įkaitusią atmosferą „valstiečių“ gretose, o nesuvaldžius kylančios temperatūros frakcija gali skilti. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio, „valstiečių“ pirmininko ir V.Pranckiečio konfliktas gali rodyti, kad santykiai – pašliję.
„Šiandien matome įtampas, o tolesnis politinis paveikslas priklausys nuo to, ar tos įtampos sustiprės. Galbūt iš tikro jau tiltai sudeginti ir vyrauja absoliutus nesusikalbėjimas. Jei tai tiesa, tada jau matysime visko. (…) Jei įtampos nėra tokios didelės, tai čia yra tik žodžiai, signalizuojantys apie įtampos augimą“, – 15min sakė VDU profesorius.
Politologo manymu, nuo to, ar LVŽS pavyks nusiraminti, priklausys ir V.Pranckiečio likimas. Esą šiuo metu sunku tikėtis, kad Seimo pirmininko atstatydinimui pritartų visi frakcijos nariai. Seimo statutas numato, kad Seimo pirmininką atstatydinti galima, kuomet už tai balsuoja 71 parlamentaras.
Neišvengiami mainai
Nepavykus laimėti nė vienų rinkimų, R. Karbauskio politiniai svertai sumenko, mano politikos apvžalgininkas Virgis Valentinavičius. Todėl būtina oficialiai išplėsti koaliciją, o kartu įtikinti partiją ir visuomenę, kad dabartinė Vyriausybė gali tęsti darbą.
„S.Skvernelis ir G.Kirkilas koalicijos derybose reikalauja daugiau nei turėjo iki šiol. Premjeras nori laisvesnių rankų renkantis ministrus, o G.Kirkilas taikosi į Seimo pirmininko kėdę. (…) R.Karbauskio pozicijos gerokai nusilpo dėl pralaimėjimų rinkimuose ir tą nedviprasmiškai leido suprasti ir pats premjeras“, – sakė V.Valentinavičius.
Trečiadienį S.Skvernelis pareiškė, kad R.Karbauskis turėtų pasitikrinti pasitikėjimą partijoje bei neslėpė nemanantis, kad LVŽS laimėjo visus tris 2019 m. rinkimus. Tą patį ketvirtadienį pakartojo ir V.Pranckietis.
R.Karbauskio pozicijos gerokai nusilpo dėl pralaimėjimų rinkimuose ir tą nedviprasmiškai leido suprasti ir pats premjeras.
Tiesa, jei premjeras ir LVŽS pirmininkas ketina išsaugoti valdančiąją koaliciją, būtina suvaldyti LVŽS frakciją ir įtikti koalicijos partneriams. Tačiau vieninga Seimo „valstiečių“ pozicija greičiausiai būtų palanki premjerui ir partijos pirmininkui, o ne V.Pranckiečiui. Politologai mano, kad tokį scenarijų lems politikų noras išlikti valdžioje.
Postų perdalijimas
VDU profesorius Algis Krupavičius pastebi, kad koalicijos derybos neturi nieko bendro su naujos koalicijos formavimu. Esą dalyvaujančios politinės jėgos lieka tos pačios, galimi minimalūs Vyriausybės programos pakeitimai, todėl svarbiausia – postų perdalijimas. Tai, vėlgi, prastos žinios V.Pranckiečiui.
„Aišku, viską buvo galima spręsti kiek ramiau, o dabar padarytas turgus. Bet kuriuo atveju, Seimo pirmininko pozicija yra politinė, jį delegavo didžiausia frakcija. (…) Pagrindiniai du postai, premjero ir Seimo pirmininko, gali būti derybų objektas ir nieko ekstremalaus čia nėra“, – sakė A.Krupavičius.
Politologai nesureikšmino to, kad Seimo pirmininko pozicija atiduodama ankstyvoje derybų stadijoje. Esą Seimo pirmininko pozicija, kaip ir ministrų portfeliai, gali būti aukojami siekiant suklijuoti tvirtesnę valdančiąją koaliciją ir išlikti valdžioje iki rinkimų.
„Seimo pirmininko pozicija yra akivaizdžiai silpnesnė ne tik už premjero ir prezidento postus, bet kai kurios ministerijos ir ministrų postai yra svarbesni nei Seimo pirmininko postas. Galbūt tai yra vienas paaiškinimų, kodėl R.Karbauskis taip lengvai atiduoda šitą kortą“, – sakė V.Valentinavičius.
Grėsmės neįžvelgia
Konservatorių frakcijos narys Andrius Kubilius penktadienį pastebėjo, kad esant neaiškiai situacijai dėl premjero kadencijos tęstinumo ir besikeičiant prezidentams reikėtų vengti keisti Seimo pirmininką, kuriam tektų pavaduoti šalies vadovą.
Seimo pirmininko pozicija yra akivaizdžiai silpnesnė ne tik už premjero ir prezidento postus, bet kai kurios ministerijos ir ministrų postai yra svarbesni nei Seimo pirmininko postas.
Tačiau 15min pašnekovai grėsmės neįžvelgė. L. Bielinis pastebėjo, kad postų perstumdymas stabdo valstybės aparato darbą, nes viešasis sektorius laukia, kol susiformuos nauji galios centrai. Tai esą nėra sveika, tačiau nemirtina.
Pastarąjį kartą parlamentarų balsais Seimo pirmininkas buvo atstatydintas prieš dešimtmetį. Tuomet pasitraukti teko tuometiniam Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkui Arūnui Valinskui. Nepasitikėjimą politiku Seimas pareiškė dėl galimų jo santykių su TPP priklausiusiais teistais asmenimis.
2013 m. Seimo pirmininko postą paliko Darbo partijai priklausęs Vydas Gedvilas. Tiesa, politikas iš posto pasitraukė savo noru.
