Pasak jo, vienas galimų variantų, kad iš įstatymo būtų braukiama nuostata, jog dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją, užuot įrašius, kad dviguba pilietybė leidžiama bet kuriuo laiku išvykusiems į Europos Sąjungos ar NATO šalis.
„Projektas bus teikiamas, svarstomas, bet dėl pačios formuluotės dar galime kalbėti. Esamame įstatyme įrašyta data, galbūt galėtume kaip nors išvengti tos datos, tada nereikėtų tos naujos formuluotės, kuri tikrai yra galbūt apribojanti teisę, pavyzdžiui, Australijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams išlaikyti pilietybę, ar Ukrainoje“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V.Pranckietis.
Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą Seimo pirmininkas trečiadienį Prezidentūroje aptarė su šalies vadove Dalia Grybauskaite. Ji anksčiau daugiau kaip šimto Seimo narių registruotą iniciatyvą, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti NATO ir Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgiję Lietuvos piliečiai, pavadino prieštaraujančia Konstitucijai.
Pasak Seimo pirmininko, susitikime jis neišgirdo prašymo išvis neteikti Pilietybės įstatymo pataisų projekto, bet „pagarbiai elgtis su Konstitucija“.
„Analizavome, kokios yra konstitucinės galimybės, taip, kad nebūtų reiškiama kokia nors nepagarba mūsų piliečiams, bet nereiškiama nepagarba ir Konstitucijai. Turime išnaudoti visas galimybes suteikti žmonėms teisę turėti dvigubą pilietybę, ar daugybinę, kalbame apie tai, kad gal ne tokia formuluotė galėtų būti, gal turėtume prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dar prieš priimant šį įstatymą, ir, jei reikėtų, skelbti referendumą“, – apie pokalbį su prezidente pasakojo V.Pranckietis.
Tačiau, parlamento vadovo teigimu, referendumas yra paskutinė ir sudėtingiausia galimybė leisti išvykusiems lietuviams išlaikyti gimtąją pilietybę, jei įgyja kitos šalies pasą.
„Jei būtų įmanoma (Pilietybės įstatyme) pataisyti tą Kovo 11 (datą), kad ji išnyktų, ištirptų tiesiog, tai gal užtektų pataisos įstatyme vienoje vietoje“, – svarstė Seimo pirmininkas, – Bet tikslas yra, kad žmonės galėtų išlaikyti pilietybę, bet kokiu atveju mes to tikslo turėtume siekti“.
V.Pranckietis kartu su kitais 113 Seimo narių yra registravęs Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę. Tarp jo teikėjų – ne tik Seimo pirmininkas, bet ir premjeras Saulius Skvernelis, visų Seimo frakcijų seniūnai.
Prezidentė D.Grybauskaitė anksčiau komentuodama šias pataisas pasisakė, kad jos akivaizdžiai prieštarauja konstitucinei doktrinai ir ragino parlamentarus nevažiuoti „buldozeriu per Konstituciją“.
Tuo tarpu teikėjai laikosi pozicijos, kad priėmus pataisas Konstitucinis Teismas jas įvertintų ir yra galimybė, kad keistų doktriną.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
